Diaspora yra ne tik svarbi Lietuvos dalis, bet ir vertingas jos resursas, padedantis didinti mūsų šalies įtaką tarptautinėje arenoje, stiprinti nacionalinį saugumą, pritraukti užsienio investicijas ir plėtoti ekonominius bei verslo ryšius – tuo įsitikinusi Londono Sičio Lietuvių Klubo lyderė Vilma Green. Jos manymu, tautinės lietuvių bendruomenės gyvybingumas yra itin naudingas Lietuvos vystymuisi, todėl svarbu sudaryti palankias galimybes tautiškumo diasporoje išsaugojimui ir lietuvių pasaulio bendruomenės tinklo stiprėjimui. Šiame kontekste itin svarbus yra pilietybės išsaugojimo klausimas.
Ryšio išsaugojimas naudingas ir išeiviams, ir Lietuvai
Anot V. Green, priešingai populiariam įsitikinimui, gyvenant užsienyje tautinė savimonė ir ryšys su kilmės šalimi dažnu atveju tik stiprėja, o išeivijos atstovai aktyviai jungiasi į bendruomenes, kuriose gali veikti kartu. Tokios lietuvių bendruomenės užsienyje paprastai ne tik skiria didelį dėmesį lietuviškai kultūrai ir švietimui, bet ir steigia įvairius profesionalų klubus, skatina tinklaveiklą, keitimąsi kontaktais, verslo ryšių plėtojimą. Dažnai šie ryšiai nusidriekia iki Lietuvos ir tampa pagrindu investicijų į gimtąją šalį pritraukimui, verslų steigimui ir darbo vietų joje kūrimui.
„Galiausiai, šie ryšiai neretam lietuviui tampa keliu sugrįžti į Lietuvą. Pavyzdžiui, Londono Sičio Lietuvių Klubas turi apie 130 alumnų, kurie išvyko iš Londono – dauguma dėl profesinių ir verslo ryšių sugrįžo į Lietuvą. Grįžusieji kuria savo verslus ir taip prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Grįždami namo šie lietuviai su savimi atsiveža sukauptą patirtį, žinias, kontaktus, neretai investicijas ir kapitalą. Yra ne vienas pavyzdys, kai užsienio lietuvių pastangų ir iniciatyvos dėka savo padalinius Lietuvoje atidarė žinomos tarptautinės kompanijos, mūsų šalį savo veiklai pasirinko perspektyvūs startuoliai. Tai yra labai tiesioginė diasporos Lietuvai kuriama nauda“, – sako V. Green.
Iniciatyvumo užsienio lietuviams netrūksta
V. Green pasakoja, kad Londono Sičio Lietuvių Klubas gyvuoja jau 17 metų ir šiuo metu vienija apie 90 aktyvių Londone gyvenančių ir dirbančių profesionalų. Klubas organizuoja tinklaveiklos sambūrius ir įvairius renginius, apimančius platų spektrą temų – nuo investicijų valdymo iki praktinių grįžimo į Lietuvą aspektų. Klubo nariai tiek tarpusavyje, tiek su kitomis interesuotomis šalimis dalinasi sukaupta profesine patirtimi ir įžvalgomis.
„Mūsų klubui taip pat labai svarbi filantropinė veikla, kuria orientuojamės į jaunimo edukaciją Lietuvoje – dirbame su „Lietuvos Junior Achievement“ organizacija, Nacionaline Moksleivių Akademija. Globali lietuvių mentorystės programa „LT Big Brother“ taip pat yra mūsų klubo kūdikis, kuris per dešimt metų labai užaugo. Daug metų dirbome su „Caritas“ vaikų dienos centrais Lietuvoje, prisidėjome prie įvairių socialinių akcijų, organizavome ir siuntėme paramą į Ukrainą“, – apie Londono Sičio Lietuvių Klubo veiklą pasakoja pašnekovė.
Padeda Lietuvai pritraukti investicijas
Anot Londono lietuvės, Londono Sičio Lietuvių Klubas aktyviai bendrauja su kitais lietuvių profesionalų klubais visame pasaulyje ir palaiko ryšius su kitų šalių profesionalų klubais Londone. Taip pat glaudžiai bendradarbiaujama su „Global Lithuanian Leaders“ ir „Investuok Lietuvoje“ organizacijomis, Lietuvos banku, palaikomi aktyvūs ryšiai su Lietuvos ambasada, įvairiomis Lietuvos institucijomis ir lietuvių organizacijomis Jungtinėje Karalystėje.
„Kadangi mūsų klubo nariai dirba įvairiose tarptautinėse kompanijose, kurių profiliai atitinka Lietuvos investicijų pritraukimo strategiją, dalinamės kontaktais, suvedame pokalbiams. Pavyzdžiui, šiuo metu ruošiamės gruodžio pradžioje vyksiančiam renginiui, kuriame dalyvaus Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje, „Investuok Lietuvoje“ ir Lietuvos banko atstovai. Jie su labai tiksline auditorija kalbėsis apie Lietuvos fintech ekosistemą. Šio renginio tikslas – pritraukti daugiau investicijų į Lietuvą“, – sako V. Green.
Ryšio su gimtine išlaikymui svarbi pilietybė
Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas užsienyje gyvenantis lietuvis randa savų būdų palaikyti ryšį su Lietuva. Kai kas jį palaiko per Lietuvoje gyvenančius giminaičius, kiti šalyje, kurioje gyvena, turi lietuvių draugų ratą, treti veda vaikus į savaitgalinę lietuvių mokyklėlę. Kiti gi nusprendžia aktyviau įsitraukti į lietuvių išeivių bendruomenės veiklą prisijungdami prie įvairių lietuvių organizacijų. Vien Jungtinėje Karalystėje jų veikia daugiau nei 50.
„Ryšio su gimtąja šalimi išlaikymui neabejotinai yra svarbi ir pilietybė. Deja, kasmet maždaug po 1000 lietuvių jos netenka, nes dažniausiai dėl praktinių sumetimų įgyja šalies, kurioje gyvena, pilietybę. Kiekvienas turėtume užduoti sau klausimą – ar tai susilpnina, ar sustiprina Lietuvą? Kaip parodė 2019 m. vykęs referendumas, kuriame už konstitucijos keitimą atiduota beveik milijonas balsų, daugumai lietuvių abejonių dėl atsakymo į šį klausimą nekyla“, – sako Londono Sičio Lietuvių Klubo vadovė.
Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo – jau kitąmet
Kitų metų gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymų numatytas išimtis – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę. Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
Pritarus siūlomam pakeitimui, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tokiu pakeitimu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę. Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.
Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai. Tokius kriterijus atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Taip pat išskirtos valstybės, kurios tokių kriterijų neatitinka. Išsamiau apie Pilietybės išsaugojimo referendumą – www.referendumas2024.lt.