Lietuvą startuoliai renkasi ne tik verslo pradžiai, bet ir ilgalaikiam augimui. Tai rodo ne tik beveik šešis kartus per penkerius metus išaugusi startuolių ekosistemos vertė, pasiekusi 16,4 mlrd. eurų, bet ir tai, kad Lietuvoje įsikūrę augimo etapą pasiekę startuoliai rečiausiai Vidurio ir Rytų Europoje perkelia savo pagrindinę būstinę į užsienį – šį žingsnį žengia vos 26 proc. Lietuvos startuolių.
Palyginimui, Estijoje šis rodiklis siekia 50 proc., o Latvijoje – net 70 proc.
„Stipri startuolių ekosistema matuojama ne įsikūrusių įmonių skaičiumi. Svarbiausia, kiek jų pasirenka čia augti ir pasiekia kitą vystymosi etapą. Kuriame tokią aplinką, kad ambicingiausi verslai Lietuvą matytų ne kaip pirmą žingsnį, o kaip geriausią vietą ilgalaikei plėtrai. Įgyvendindami ekonomikos transformacijos planą „3i“, kryptingai geriname prieigą prie kapitalo, mažiname administracinę naštą, investuojame į startuolių ekosistemą regionuose, stipriname dirbtinio intelekto infrastruktūrą ir kuriame aiškią reguliacinę aplinką inovacijoms. Tikslas – kad Lietuvoje verslui būtų kuo paprasčiau kurti, plėstis ir konkuruoti tarptautinėse rinkose“, – sako laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Edvinas Grikšas.
Šių tikslų siekiama ne tik gerinant bendrą verslo aplinką, bet ir įgyvendinant konkrečias priemones startuolių ekosistemai stiprinti. Šiemet ministerija skyrė 5 mln. eurų startuolių kūrimui, vystymui ir plėtrai Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Šios investicijos skirtos padėti inovatyvioms įmonėms kurti produktų idėjas, dalyvauti hakatonuose, naudotis preakceleravimo ir inkubavimo paslaugomis bei greičiau pasiekti rinką.
Taip pat įgyvendinamos priemonės, padedančios verslui pasirengti Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto (DI) akto reikalavimams. Tai suteikia verslui daugiau aiškumo kuriant ir diegiant DI sprendimus bei padeda greičiau ir saugiau vystyti inovacijas.
Lietuva išsiskiria investicijomis į startuolius ir moterų verslumu
Per 2025 metus Lietuvos startuoliai pritraukė 220 mln. eurų investicijų. Stiprias Lietuvos pozicijas regione patvirtina ir tai, kad pagal rizikos kapitalo investicijas vienam gyventojui Lietuva nuo 2020 m. išlieka antra Vidurio ir Rytų Europoje ir daugiau nei keturis kartus viršija regiono vidurkį. Lietuvos startuoliai taip pat jau penkerius metus iš eilės kasmet pritraukia ne mažiau kaip po 70 unikalių investuotojų.
Šalies konkurencingumą atspindi ir didžiųjų miestų rezultatai. 2025 m. Vilniaus startuoliai pritraukė 212 mln. eurų rizikos kapitalo investicijų – 66 proc. daugiau nei 2024 metais. Nuo 2020 m. Vilnius pagal pritrauktą rizikos kapitalą užima trečią vietą tarp didžiausių Vidurio ir Rytų Europos startuolių centrų, nusileisdamas tik Talinui ir Prahai. Be to, Vilnius yra sparčiausiai augantis miestas regione pagal startuolių sukurtą vertę.
Kaunas pagal nuo 2020 metų pritrauktas rizikos kapitalo investicijas yra trečias tarp Vidurio ir Rytų Europos miestų, kurie nėra sostinės.
„Šie rezultatai rodo, kad Lietuva jau turi tvirtą pagrindą tolesniam startuolių ekosistemos augimui. Kitas žingsnis – sudaryti daugiau galimybių inovatyviam verslui kurtis ir augti visoje Lietuvoje. Įgyvendindami „3i“ planą siekiame, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 30 proc. naujų investicijų pasiektų būtent regionus. Todėl stipriname investicijoms reikalingą infrastruktūrą, vystome laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus bei plečiame bendradarbystės centrų tinklą regionuose“, – sako laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas E. Grikšas.
Lietuvos startuolių ekosistema išsiskiria ir moterų verslumo rodikliais. Moterų įkurti arba bendrai įkurti startuoliai sudaro 11 proc. visų Lietuvos startuolių – daugiau nei Vidurio ir Rytų Europos bei Europos vidurkis (po 8 proc.). Nuo 2020 m. tokios įmonės pritraukė 21 proc. visų rizikos kapitalo investicijų. Pagal šį rodiklį Europoje Lietuva nusileidžia tik Suomijai (26 proc.).
