„Kreios Space“, kuri specializuojasi labai žemoje Žemės orbitoje (angl. Very Low Earth Orbit, VLEO) skriejančių palydovų srityje, taps pirmąja bendrove istorijoje, paleisiančia į orbitą palydovą su atmosferines dujas naudojančiu varikliu. Siekdama išbandyti savo technologiją, ispanų bendrovė naudos pasaulinės lyderės mažųjų palydovų gamybos ir misijų paslaugų srityse „Kongsberg NanoAvionics“ (toliau – „NanoAvionics“) mikropalydovų platformą.
„Kreios Space“ kuriamas atmosferą naudojantis variklis siekia atverti kelią būsimoms ilgalaikėms misijoms labai žemoje Žemės orbitoje. 150–300 kilometrų aukštyje veikianti technologija leis palydovams teikti ryškesnius vaizdus Žemės stebėjimui, ir užtikrinti mažesnę ryšio delsą vykdant palydovinę komunikaciją.
Dauguma Žemės stebėjimo ir plačiajuosčio ryšio palydovų skrieja 500–600 kilometrų aukštyje, kuriame Žemės atmosferos pasipriešinimas yra itin mažas. Todėl palydovai tokioje orbitoje gali išsilaikyti kelerius metus nenaudodami jokio kuro. Tuo tarpu palydovas, skriejantis 150–300 kilometrų aukštyje, nukristų atgal į Žemę vos per kelias dienas ar valandas, arba turėtų gabenti labai dideles kuro atsargas, kad nuolat išliktų žemoje orbitoje.
Atmosferą naudojantis variklis įsiurbimo būdu renka liekamosios atmosferos dujas, daugiausia deguonį ir azotą, ir naudoja jas kaip elektrinės propulsijos kurą. Todėl palydovui nebereikia gabenti sunkaus, riboto kiekio kuro. Tai sudaro sąlygas ilgalaikėms misijoms itin žemoje orbitoje.
„NanoAvionics“ gaminamo palydovo masė sieks apie 200 kilogramų, įskaitant aukštos raiškos optinę kamerą. Skriejant labai žemoje Žemės orbitoje, misijos metu bus tikrinami atmosferą naudojančio variklio veikimo duomenys, atliekami aplinkos matavimai ir fiksuojami mažesnės nei metro raiškos vaizdai regimojo ir artimojo infraraudonojo spektro diapazonuose.
„NanoAvionics“ šiai misijai pritaikys savo mikropalydovų platformą, integruos optinę Žemės stebėjimo kamerą, atliks pilnos sistemos testavimą ir integruos palydovą į keliančiąją raketą paleidimui į orbitą, kur „Kreios Space“ komanda galės perimti misijos valdymą.
„Kreios Space“ šią misiją vykdo tuo metu, kai paspartėjo tiek susidomėjimas žemoje orbitoje veikiančiomis technologijomis, tiek jų kūrimas. Tai rodo Kinijos pavyzdys – šalis neseniai įsteigė nacionalinį labai žemoje Žemės orbitoje veikiančių technologijų sektoriaus aljansą. Be to, kelios kosmoso bendrovės pasaulyje yra paskelbusios apie savo misijas į šią orbitą ir kartu per pastaruosius kelis metus pritraukė virš šimto milijonų dolerių investicijų.
„Kreios Space“ generalinis direktorius Adrián Senar sakė: „Kreios“ kuria palydovus, su kuriais ilgalaikės operacijos labai žemoje Žemės orbitoje tampa įmanomos. Turėdami palydovus, galinčius skrieti žemiau, ilgiau ir efektyviau, sudarome sąlygas Žemės stebėjimui didesne raiška, gerokai geresniam palydoviniam ryšiui, operatyvesnėms ir tikslesnėms misijoms bei tvaresnei infrastruktūrai Žemės orbitoje.
Partnerystė su „NanoAvionics“ leidžia mums naudotis palydovų platforma ir rinkoje pirmaujančios įmonės patirtimi, kurių dėka galime patikimai išbandyti savo naująją technologiją. Tai taps lūžio tašku žemoje orbitoje veikiančių technologijų vaidmeniui ir vertei.“
„Kongsberg NanoAvionics“ generalinis direktorius Atle Wøllo sakė: „Kreios“ bando atverti duris į vieną sudėtingiausių orbitų – ši misija papildys itin siaurą Europos iniciatyvų sąrašą labai žemoje Žemės orbitoje. Tokia sutartis rodo klientų pasitikėjimą mūsų palydovų platformų brandumu ir mūsų gebėjimu jas pritaikyti ypatingiems naujų misijų reikalavimams.
Mūsų inžinierių komanda glaudžiai bendradarbiavo su „Kreios“, kad mūsų palydovo platformą pritaikytų konkretiems misijos ir inovatyvios „Kreios“ technologijos reikalavimams.“
Apie „Kongsberg NanoAvionics“
„Kongsberg NanoAvionics“ – pirmoji lietuviška kosmoso technologijų įmonė ir viena lyderių pasaulyje, kurianti mažuosius palydovus. Palydovus ir jų misijų integracijos paslaugas „NanoAvionics“ tiekia NASA, ESA, „Thales Alenia Space“, MIT ir kitoms valstybinėms bei komercinėms organizacijoms, įsikūrusioms daugiau kaip 50 pasaulio valstybių.
Bendrovė į kosmosą jau yra paleidusi daugiau nei 60 palydovų, 8 jų – 2026 m. Šiuo metu „NanoAvionics“ biuruose Lietuvoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje dirba virš 200 žmonių.
