Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune išvesti jurginai šiemet pelnė net tris apdovanojimus tarptautiniame jurginų konkurse Concours International du Dahlia Paryžiuje. Svarbiausias jų atiteko Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovo dr. Arūno Balsevičiaus išvestai veislei ‘Luna Mistica’, pelniusiai vieną iš dviejų pagrindinių konkurso prizų, skiriamą aukštaūgiams jurginams, ir dar apdovanotai nekomercinių selekcininkų kategorijos prizu. Kita dr. A. Balsevičiaus sukurta veislė, ‘Rossa Mistica’, tapo Paryžiaus publikos favorite.
Parc Floral de Paris rengiamas tarptautinis jurginų konkursas turi daugiau kaip tris dešimtmečius siekiančią istoriją. Nuo 1988 m. jame varžosi skirtingų šalių selekcininkų sukurti jurginai, kuriuos visą sezoną vienodomis sąlygomis augina parko sodininkai. Šiemet konkursui augalus pateikė 12 augintojų ir selekcininkų iš septynių šalių: Japonijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos.
Vienas iš dviejų pagrindinių konkurso prizų – į Lietuvą

Šiemet Paryžiaus konkurse pagrindiniai prizai buvo skiriami atskirai aukštaūgiams ir žemaūgiams jurginams. Aukštaūgių kategorijoje pagrindinį „Prix Grands Dahlia“ pelnė dr. A. Balsevičiaus išvesta „Luna Mistica“ (AB2) alyviškai violetiniais žiedais.
„Paryžiuje ši veislė išsiskyrė ne tik spalva: augalas buvo tiesiog apsipylęs žiedais, todėl atrodė labai efektingai“, – pasakoja selekcininkas.
‘Luna Mistica ‘ sulaukė ir dar vieno įvertinimo: jai atiteko „Prix des Amateurs“ prizas, skiriamas geriausiam ne komercinės įmonės selekcininkų konkursui pateiktam jurginui.
Antrąjį pagrindinį konkurso prizą, skirtą žemaūgiams jurginams, Paryžiuje pelnė prancūzų selekcininko Ernest Turc sukurtas ‘Moonflower’. Šis jurginas puikiai pažįstamas ir VDU Botanikos sodo lankytojams: rugsėjo pradžioje čia vykusiame Tarptautiniame jurginų konkurse jis taip pat pelnė pagrindinį „Grand Prix“ apdovanojimą. Taigi profesionalių vertintojų nuomonės Kaune ir Paryžiuje šiemet sutapo.
Susitikimas Paryžiuje tapo proga E. Turc perduoti ir jo jurginų Kaune pelnytus apdovanojimus. Pats selekcininkas konkurse Lietuvoje nedalyvavo, todėl VDU Botanikos sodo atstovai prizus jam atvežė į Paryžių. Jų įteikimas sulaukė ir konkurso dalyvių bei renginį filmavusios Prancūzijos televizijos dėmesio.
Paryžiaus publikos favoritė – ‘Rossa Mistica’

Trečiąjį apdovanojimą VDU Botanikos sodui Kaune pelnė ‘Rossa Mistica’ (AB34), užėmusi pirmąją vietą Paryžiaus publikos balsavime „Critérium du public“.
„Prancūzams labai patinka raudona spalva ir įvairūs jos atspalviai. Matyt, tai irgi prisidėjo prie publikos pasirinkimo“, – sako A. Balsevičius.
Publikos simpatijų VDU Botanikos sode Kaune išvesti jurginai Paryžiuje sulaukia jau ne pirmą kartą. 2018 m. veislė ‘Orija’ šiame balsavime užėmė antrąją vietą, 2019 m. tokį pat rezultatą pasiekė ‘Freda Kristina Pink’, 2024 m. ‘Étoile du Jardin’ tapo publikos balsavimo nugalėtoja, o pernai ‘Maison du Chaos’ pelnė antrąją vietą. Tad ‘Rossa Mistica’ yra jau antrasis dr. A. Balsevičiaus išvestas jurginas, tapęs Paryžiaus publikos favoritu.
Kodėl „Mistica“?
Abu Paryžiuje apdovanoti jurginai priklauso dr. A. Balsevičiaus kuriamai „Mistica“ serijai. Į ją selekcininkas jungia specialiai konkursams atrenkamus, neįprasta išvaizda išsiskiriančius jurginus.
Pasak A. Balsevičiaus, serijos pavadinimas „Mistica“ gimė neatsitiktinai: šie jurginai iš kitų išsiskiria tiek spalvomis, tiek formomis ar kitomis savybėmis, todėl atrodo keisti, paslaptingi ir ypatingi. Atsižvelgiant į veislių pavadinimams keliams taisykles, pasirinkta ne lotyniška, o itališka šio žodžio rašyba.
Beje, Paryžiaus konkursas selekcininkui suteikia galimybę pamatyti savo sukurtus augalus ir visai kitomis sąlygomis. Konkursui pateiktus jurginus augina Parc Floral sodininkai, o jų išvaizdai įtakos turi ne tik genetinės savybės, bet ir Paryžiaus klimatas bei auginimo sąlygos.
„Šiemet Paryžiuje, kitaip nei Lietuvoje, buvo sausa ir šilta. Tad labai įdomu stebėti, kaip jurginai į tai reaguoja. Kai kurie, pas mus Kaune atrodantys vidutiniškai, ten atsiskleidė visu grožiu, o kiti – priešingai. Buvo net toks atvejis, kai neatpažinau savo paties išvesti jurgino – išaugintas kitomis sąlygomis, jis atrodė visiškai kitaip“, – pasakoja dr. A. Balsevičius.
Kur link suka jurginų mados?
Tarptautiniai konkursai leidžia stebėti ne tik atskirų selekcininkų darbus, bet ir besikeičiančias dekoratyvinių augalų madas. A. Balsevičiaus teigimu, skirtingose Europos šalyse komisijų, augintojų ir kraštovaizdžio dizainerių pasirinkimai gana panašūs, todėl konkursuose galima gana aiškiai matyti, kokios spalvos ir formos šiuo metu populiarėja.
„Dabar labai populiarūs geltoni, oranžiniai, alyviniai, melsvi atspalviai. O žiūrint, kas jau atsiranda viešosiose erdvėse ir soduose, tarkime, Paryžiaus Liuksemburgo sode, panašu, kad ateina rudų atspalvių mada“, – pastebi selekcininkas.
Jurginų kelias tarp Kauno ir Paryžiaus
Dr. A. Balsevičius Paryžiaus tarptautiniame jurginų konkurse dalyvauja nuo 2018 metų, o VDU Botanikos sode Kaune išvesti jurginai per šį laiką ne kartą pateko tarp geriausiųjų.
Vis dėlto šių metų rezultatas išskirtinis: pirmą kartą viename konkurse du Lietuvoje išvesti jurginai pelnė net tris apdovanojimus, tarp kurių yra vienas iš dviejų pagrindinių viso konkurso prizų ir pirmoji vieta publikos balsavime.
„Tai realiai aukščiausias vienos veislės įvertinimas Lietuvos dekoratyvinių augalų selekcijos istorijoje“, – ‘Luna Mistica’ laimėjimo reikšmę apibūdina pats dr. A. Balsevičius.
Paryžiuje šiemet mezgėsi ir ateities ryšiai: VDU Botanikos sodo atstovai bendravo su Paryžiaus miesto bei parkų atstovais, kviesdami juos kitąmet atvykti į Kauną. Tad jurginų kelias tarp Kauno ir Paryžiaus, panašu, tęsis ir toliau.