Prieš dešimtmetį Lietuva užsibrėžė ambicingą tikslą – tapti vienu svarbiausių finansinių technologijų centrų Europoje. Šiandien šalyje veikia 248 „fintech“ įmonės, sektoriuje dirba apie 7 800 specialistų, o Lietuvoje licencijuotų bendrovių paslaugomis naudojasi apie 40 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje (ES). Tačiau konkurencija stiprėja, o vien pritraukti naujų įmonių nebepakanka. Kaip Lietuvai pavyko tapti viena iš sektoriaus lyderių ir ko prireiks, kad ši pozicija būtų išsaugota? Apie tai kalbamės su Lietuvos Fintech asociacijos vadove Greta Ranonyte.
Lietuva pirmauja ES pagal licencijuotų finansinių technologijų įmonių skaičių. Per dešimtmetį šalies „fintech“ sektorius išaugo tris kartus, o darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau kaip penkis kartus.
Nepaisant to, naujausi duomenys rodo, kad sektoriaus plėtra keičia pobūdį. 2024 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 282 „fintech“ bendrovės, o 2025 m. pabaigoje – 248. Nors įmonių sumažėjo, sektorius tampa brandesnis, o vis didesnę reikšmę įgyja veiklos mastas, sukauptos kompetencijos ir gebėjimas konkuruoti tarptautinėse rinkose. Pasak G. Ranonytės, Lietuvos sėkmę lėmė palankiai susiklosčiusios aplinkybės ir kryptingas valstybės institucijų darbas. Tačiau norint išsaugoti lyderystę teks ieškoti naujų konkurencinių pranašumų.
Nuo bankų konkurencijos iki „fintech“ centro
Lietuvos „fintech“ sektoriaus augimo pradžia siekia laikotarpį, kai šalies finansinių paslaugų rinkoje dominavo keli didieji bankai. Didelė bankų sektoriaus koncentracija ribojo konkurenciją, todėl valstybės institucijos ėmė ieškoti būdų pritraukti naujų rinkos dalyvių.
Lietuvos bankas ir Finansų ministerija siekė sudaryti palankesnes sąlygas alternatyvių finansinių paslaugų plėtrai, paskatinti inovacijas ir pritraukti užsienio investicijų. 2016 m. pradėta formuoti kryptinga „fintech“ plėtros politika, o 2017 m. patvirtintos finansinių technologijų sektoriaus plėtros Lietuvoje gairės. Vis dėlto vien valstybės iniciatyvų nebūtų pakakę. Lietuvos pastangos sutapo su reikšmingais pokyčiais Europos finansų rinkoje.
2016 m. Jungtinei Karalystei nubalsavus už pasitraukimą iš ES, joje veikiančios finansinių paslaugų bendrovės pradėjo ieškoti galimybių išsaugoti prieigą prie bendrosios Europos rinkos. Lietuva šia situacija pasinaudojo. „Įmonės, kurios buvo įsikūrusios Jungtinėje Karalystėje, norėdamos veikti ES, turėjo gauti licenciją Europoje. Mes pasiūlėme licencijuotis Lietuvoje ir tam sukūrėme palankias sąlygas“, – pasakoja G. Ranonytė.
Vienu svarbiausių Lietuvos pranašumų tapo efektyvus licencijavimo procesas ir galimybė mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigoms naudotis Lietuvos banko mokėjimo sistema „CENTROlink“. Pasak asociacijos vadovės, svarbų vaidmenį atliko ir valstybės institucijų bendradarbiavimas. Bendras tikslas leido greičiau priimti sprendimus ir kurti aplinką, patrauklią tarptautinėms finansinių technologijų bendrovėms. Ilgainiui Lietuvoje augo ne tik mokėjimų paslaugų, bet ir skaitmeninės bankininkystės, investavimo, tarpusavio skolinimo bei sutelktinio finansavimo sektoriai.
Licencijos – tik dalis Lietuvos pranašumo
Šiandien „fintech“ įmonėms, sprendžiančioms, kur įsikurti ir plėsti veiklą, svarbios ne vien licencijavimo sąlygos. Ne mažiau reikšminga specialistų pasiūla, reguliavimo aplinka ir priežiūros institucijų kompetencija.
G. Ranonytės teigimu, per dešimtmetį Lietuva sukaupė nemažą patirtį pinigų plovimo prevencijos, finansų įstaigų atitikties reikalavimams ir rizikų valdymo srityse. „Turėjome šios srities žmonių, galėjome juos samdyti, bet buvo svarbu ir tai, kad per dešimt metų gilias specifines kompetencijas išsiugdė ir mūsų institucijos – Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos“, – sako ji. Anot pašnekovės, ši patirtis šiandien yra vienas svarbiausių Lietuvos konkurencinių pranašumų. Finansų technologijų bendrovėms reikia ne tik specialistų, išmanančių technologijas, bet ir gebančių užtikrinti atitiktį sudėtingiems finansų rinkos reguliavimo reikalavimams. Svarbu ir tai, kad priežiūros institucijos jau turi patirties vertindamos įvairius finansinių technologijų verslo modelius. Per dešimtmetį Lietuvoje susiformavusi ekosistema leidžia globalioms tarptautinėms bendrovėms čia vykdyti veiklą ir aptarnauti klientus kitose ES valstybėse.
Mokėjimų rinkoje įsitvirtino. Kur ieškoti naujo augimo?
Nors Lietuva ypač stipri mokėjimų srityje, kitose finansų rinkos dalyse dar yra neišnaudotų galimybių. Viena jų – investavimo paslaugos ir kapitalo rinkos.
G. Ranonytė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos finansinių technologijų sektoriuje dominuoja mokėjimo paslaugas teikiančios bendrovės, o investavimo paslaugų pasiūla galėtų būti gerokai platesnė. Pasak jos, Lietuvoje veikia daugiau kaip 100 mokėjimo įstaigų, tačiau sutelktinio finansavimo platformų yra 17, kolektyvinio investavimo subjektų – mažiau nei 30, finansų maklerių įmonių – 15. Šis skirtumas rodo nevienodą atskirų finansų rinkos segmentų išsivystymą ir leidžia svarstyti, kur galėtų būti nukreipta tolesnė sektoriaus plėtra. „Kuo daugiau turėsime inovatyvių, klientams suprantamų sprendimų, kaip jiems įdarbinti pinigus, tuo labiau Lietuvoje augs finansinis raštingumas ir žmonės galės užsitikrinti didesnę finansinę grąžą“, – teigia asociacijos vadovė.
Jos vertinimu, nauji investavimo sprendimai galėtų paskatinti gyventojus aktyviau domėtis kapitalo rinkomis ir suteikti daugiau galimybių valdyti savo finansus. Tai būtų ir nauja kryptis Lietuvos „fintech“ sektoriui, iki šiol daugiausia augusiam dėl tarptautinių mokėjimo paslaugų plėtros.
Dirbtinis intelektas keičia žaidimo taisykles
Dar vienas veiksnys, galintis iš esmės pakeisti finansinių paslaugų rinką, – dirbtinis intelektas (DI). Finansinių technologijų bendrovės DI sprendimus jau gali pasitelkti klientų aptarnavimui, sukčiavimo prevencijai, rizikų vertinimui ir vidinių procesų automatizavimui. Ateityje DI agentai galėtų tapti asmeniniais finansų asistentais, padedančiais planuoti biudžetą, valdyti išlaidas ar vartotojo suteiktų įgaliojimų ribose atlikti finansines operacijas. Tačiau naujos technologijos kelia ir naujų iššūkių finansų įstaigoms bei jas prižiūrinčioms institucijoms.
Viena svarbiausių užduočių – užtikrinti, kad automatizuotos finansinės operacijos būtų saugios, o jų vykdymas atitiktų pinigų plovimo prevencijos ir kitus reguliavimo reikalavimus. G. Ranonytė pateikia pavyzdį, kaip DI agentų naudojimas galėtų pakeisti įprastus operacijų stebėsenos principus. „Jeigu žmogus atlieka mokėjimą naktį, sistema gali jį įvertinti kaip neįprastą ir sustabdyti operaciją. Tačiau DI agentas gali veikti bet kuriuo paros metu. Tuomet kyla klausimas, kaip atskirti teisėtą, vartotojo inicijuotą veiksmą nuo galimai netikro ar neautorizuoto“, – aiškina ji. Pasak pašnekovės, tobulėjant technologijoms, kartu turės keistis ir finansų įstaigų taikomi rizikų vertinimo metodai. Tai reiškia, kad ateityje konkurencinį pranašumą įgis ne tik naujus produktus sparčiausiai kuriančios bendrovės, bet ir tos, kurios gebės suderinti inovacijas su patikimu rizikų valdymu.
Kaip išsaugoti lyderystę?
Lietuvai pavyko pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis ir įsitvirtinti Europos finansinių technologijų rinkoje. Tačiau konkurencija dėl šio sektoriaus investicijų ir įmonių stiprėja.
G. Ranonytės vertinimu, vienas didžiausių Lietuvos pranašumų iki šiol buvo lankstumas ir gebėjimas bendradarbiauti. Nedidelėje rinkoje institucijos, asociacijos ir verslas gali gana greitai rasti bendrus sprendimus. Vis dėlto, sektoriui augant ir bręstant, svarbiausiu uždaviniu tampa ne tik naujų bendrovių pritraukimas, bet ir sąlygų jau veikiančių įmonių plėtrai užtikrinimas.
Pašnekovė pabrėžia, kad Lietuvai būtina aktyviau dalyvauti formuojant ES finansų rinkos reguliavimą ir siekti, kad nauji reikalavimai nesukurtų nepagrįstų kliūčių inovatyviam verslui. Finansinių paslaugų sektoriuje reguliavimas būtinas, siekiant apsaugoti vartotojus, užtikrinti finansinį stabilumą ir užkirsti kelią pinigų plovimui. Tačiau pernelyg sudėtingos procedūros ir užsitęsęs sprendimų priėmimas gali apsunkinti Europos įmonių konkurenciją su JAV ar Kinijos bendrovėmis.
„Jeigu norime konkuruoti ne tik regioniniu, bet ir pasauliniu mastu, mūsų įmonės tam yra pajėgios. Tačiau turime nuolat galvoti, kaip sudaryti sąlygas joms plėstis ir veikti visoje ES, kartu neužkraunant perteklinio reguliavimo“, – sako G. Ranonytė. Pasak jos, Lietuva turėtų ne tik prisitaikyti prie Briuselyje priimamų sprendimų, bet ir aktyviau dalyvauti juos rengiant. „Mano linkėjimas institucijoms būtų drąsiau ir aktyviau ginti rinką, kai vyksta kokie nors pokyčiai Briuselyje“, – pabrėžia asociacijos vadovė.
