Šriftas: A A A
Fonas: Baltas Juodas
Nuotraukos: Rodyti Slėpti
Gyvenimas

Pergales su Italijos tinklinio rinktine skinanti I. Sorokaitė: „sprendimas dėl pilietybės buvo vienas sunkiausių mano gyvenime“

Pergales su Italijos tinklinio rinktine skinanti I. Sorokaitė: „sprendimas dėl pilietybės buvo vienas sunkiausių mano gyvenime“

Lietuvė Indrė Sorokaitė – išskirtinis tinklinio talentas, bet jos vardas geriau žinomas ne Lietuvoje, o Italijoje. Būtent šioje šalyje Indrė pradėjo ir tęsia profesionalią sportininkės karjerą, ją atstovavo Tokijo olimpiadoje ir daugelyje kitų tarptautinių varžybų. Tačiau už galimybę žaisti tinklinį aukščiausiame lygyje lietuvė turėjo sumokėti prarasta Lietuvos pilietybe. Indrė pasakoja, kad toks priverstinis pasirinkimas tarp galimybės realizuoti savo talentus ir gimtosios šalies pilietybės paliko skaudžią žaizdą, kuri neužgijo iki šiol. Nepaisant jos, mergina Lietuvos neišsižada ir stengiasi prisidėti prie mūsų šalies tinklinio ateities.

Italijoje atsivėrė naujos galimybės sportuoti

Tinkliniu I. Sorokaitė susidomėjo dar vaikystėje, gyvendama Lietuvoje. Tačiau tik tuomet, kai keturiolikos per atostogas nuvyko aplankyti Italijoje gyvenančios mamos, būsima Europos čempionato bronzos laimėtoja suprato, kad šis sportas gali būti daugiau nei hobis. Puikius fizinius duomenis tinkliniui turinti mergina norėdama laisvu laiku pasitreniruoti prisijungė prie Montesilvano miestelio tinklinio komandos, žaidžiančios ketvirtojoje Italijos lygoje. Iškart pastebėjusi Indrės talentą komanda pasiūlė lietuvei pasilikti ir su tobulėti su ja.

„Italijoje pirmą kartą pamačiau, kas yra profesionalus tinklinis, kad jis gali būti populiarus ir pritraukti pilnas sales žiūrovų. Supratau, kokiomis sąlygomis galima sportuoti ir treniruotis. Lietuvoje tuo metu tinklinis buvo pamiršta sporto šaka – pamenu, žaisdavome šaltoje sporto salėje, neturėjom aprangų, net tinkamų sportinių batelių nebūdavo kur įsigyti, o apsaugoms skolindavausi senus mamos antkelius. Italijoje atsivėrė visiškai kitos galimybės sportuoti, keliauti su komanda, pamatyti pasaulio. Greitai tobulėjau, todėl po pusantrų metų perėjau į aukštesnę lygą, o dar po metų žaidžiau aukščiausioje Italijos lygoje“, – pasakoja I. Sorokaitė.

Tapo pasiekiama kiekvieno sportininko svajonė

Italijoje sportininkė turėjo galimybę žaisti su geriausiomis tinklinio žaidėjomis, dirbti su aukščiausio lygio treneriais. Noro tobulėti merginai taip pat netrūko, o tai atsispindėjo jos žaidime. Žaisdama Italijos čempionate Indrė pradėjo sulaukti pasiūlymų prisijungti prie Italijos jaunimo, o vėliau, ir nacionalinės moterų rinktinės. Tokie pasiūlymai merginą atvedė prie nelengvų pasirinkimų kryžkelės, nes norint žaisti už nacionalines rinktines reikia įgyti tos šalies pilietybę.

„Šie pasiūlymai, be abejo, skambėjo patraukliai – galimybė atstovauti rinktines yra svarbus pasiekimas ir reikšmingas įvertinimas bet kuriam profesionaliam sportininkui. Tai reiškia, kad gali siekti Europos, pasaulio, olimpinių žaidynių apdovanojimų. Iš pradžių su rinktine tik treniruodavausi, o savotiškas lūžis įvyko po treniruočių su į Londono olimpines žaidynes išvykusia Italijos moterų rinktine. Buvo išties apmaudu, kad negaliu jos oficialiai atstovauti. Tuomet pradėjau rimtai domėtis galimybe įgyti itališką pasą. Tačiau tai reikštų, kad netenku Lietuvos pilietybės. Pagal esamą tvarką išsaugoti Lietuvos pilietybę būčiau galėjusi tik tuo atveju, jei būčiau nusipelniusi Lietuvai“, – sako I. Sorokaitė.

Teko priimti sudėtingą sprendimą

Sekė ilgai trukę svarstymai. Pašnekovė nenorėjo būti laikoma Lietuvos išdavike – būtent su tokiu požiūriu į kitos šalies pilietybę priėmusius lietuvius ji buvo susidūrusi anksčiau. Dėl savo ryšio su Lietuva ir meilės gimtinei I. Sorokaitei jokių abejonių nekilo. Tačiau profesionali tinklininkė taip pat nenorėjo praleisti progos pasiekti didžiausių savo karjeros laimėjimų.

„Priimti sprendimą buvo tikrai nelengva, nes ir daugelis mano artimųjų yra Lietuvos patriotai. Jie netgi juokavo – „dabar būsi viena italė šeimoje“. Visgi nusprendžiau, kad noriu duoti sau galimybę, kurios nusipelniau savo darbu. Tad 2013 metais įgijau Italijos pilietybę ir todėl netekau Lietuvos pilietybės“, – prisimena I. Sorokaitė.

Siekia kelti Lietuvos tinklinio lygį

Nepaisant to, kad dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos buvo priversta rinktis tarp dviejų šalių pilietybių, tinklininkė gimtosios šalies neišsižadėjo. Priešingai – ji siekia kelti Lietuvos tinklinio lygį ir padėti ugdyti mūsų šalies sporto talentus. Europos tinklinio čempionato bronzą su Italijos rinktine laimėjusi tinklininkė Kaune atidarė savo vardo tinklinio akademiją vaikams.

„Vis dar profesionaliai žaidžiu tinklinį, bet ateityje planuoju skirti dar daugiau laiko Lietuvai. Ir dabar bendradarbiauju su Lietuvos tinklinio federacija. Pavyzdžiui, šiemet vasarą tarpininkavau LTF dirbant su treneriais iš Italijos, kurie atvyko pasidalinti savo žiniomis su Lietuvos jaunimu ir treneriais. Per tokius projektus noriu padėti Lietuvai. Darau tai toje srityje, kurioje man sekasi geriausiai, su kuria susijęs mano gyvenimas. Juk sportas gali padėti atkreipti dėmesį į šalį, ją garsinti, pritrauki investicijas. Jei turėčiau Lietuvos pilietybę, taip pat neatmesčiau galimybės baigusi karjerą Italijoje padėti pergalių siekti Lietuvos rinktinei. Deja, bet šiuo metu tai yra neįmanoma“, – sako I. Sorokaitė.

Be pilietybės kyla nemažai sunkumų

Net ir vystydama savo tinklinio akademijos veiklą, dėl to kad neturi Lietuvos pilietybės, I. Sorokaitė susiduria su įvairiais sunkumais ir biurokratinėmis kliūtimis. Pavyzdžiui, Lietuvoje ji negali naudotis elektroniniu parašu, kuris šiais laikais yra būtinas kone kiekviename žingsnyje. Lietuvoje steigiant viešąją įstaigą taip pat teko pavargti, nes tai padaryti norintys užsienio piliečiai turi gerokai paklaidžioti biurokratijos labirintais. Be to, ne visi bankai Lietuvoje užsieniečiams suteikia galimybę atsidaryti sąskaitą, o jei ir suteikia – tai užtrunka daug laiko. Visose oficialiose Lietuvos įstaigose į Indrę žiūrima kaip į užsienietę, nors ji pati gimtinėje jaučiasi kaip namuose.

„Nepaisant sunkumų stengiuosi nepasiduoti ir nenuleisti rankų, nes myliu Lietuvą. Tai mano gimtinė, mano namai. Noriu prisidėti prie mūsų jaunimo ugdymo, tinklinio sporto šakos plėtros ir Lietuvos garsinimo. Tai darau savo vardu bei pasiekimais ir per savo akademijos Lietuvoje veiklą. Siekiu būti pavyzdžiu būsimiems Lietuvos sportininkams ir paskatinti siekti to, kas gali atrodyti nepasiekiama ar neįmanoma. Tikiuosi, kad ir mano vaikai augs Lietuvoje ir galės vadinti ją namais. Ir, žinoma, viliuosi, kad Lietuvos piliečiai visame pasaulyje pasinaudos jiems suteikta teise jau kitąmet referendumo metu išspręsti pilietybės išsaugojimo klausimą ir taip prisidėti prie modernaus ir pasaulietiško Lietuvos požiūrio į pilietybę įtvirtinimo“, – sako sportininkė.

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo – jau kitąmet

Kitų metų gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymų numatytas išimtis – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę. Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.

Pritarus siūlomam pakeitimui, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tokiu pakeitimu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę.  Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.

Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai. Tokius kriterijus atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Taip pat išskirtos valstybės, kurios tokių kriterijų neatitinka. Išsamiau apie Pilietybės išsaugojimo referendumą – www.referendumas2024.lt.

Susijusios naujienos