Šriftas: A A A
Fonas: Baltas Juodas
Nuotraukos: Rodyti Slėpti
Gyvenimas

Legendinė aktorė Rūta Lee – apie meilę Lietuvai įskiepijusius tėvus, juodą duoną ir kaip palaiminimą priimtą pilietybę

Legendinė aktorė Rūta Lee – apie meilę Lietuvai įskiepijusius tėvus, juodą duoną ir kaip palaiminimą priimtą pilietybę

Žadą atimantis populiarumas, šimtai vaidmenų teatre ir kine, bičiulystė su žymiausiais žmonėmis, kelionės po visą pasaulį… Tai tik nedidelė dalis to, kuo gali pasigirti legendinė aktorė Rūta Lee, vienintelė lietuvė, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbta žvaigžde Holivudo šlovės alėjoje. Nepaisant viso to, už Atlanto gyvenančios R. Lee širdyje rusena didžiulė meilė Lietuvai ir noras kuo greičiau sugrįžti į mūsų šalį, kurią prisimeną kaip ypač šviesią ir nestokojančią laimingų, besišypsančių žmonių. 

Dalindamasi apie tai, kokią vietą jos širdyje užima Lietuva, R. Lee atskleidžia, kad svarbiausia tai, kad jos tėvai visa širdimi buvo lietuviai.  

„Nors gimiau ir augau ne Lietuvoje, lietuvių kalba buvo mano pirmoji, kol žaisdama gatvėje su kitais vaikais išmokau kalbėti angliškai. Taip pat nesvarbu, kur begyventume, visada priklausėme lietuvių katalikų bažnyčiai, parapijos namuose aš pirmą kartą užlipau ir ant scenos, čia skleidėsi mano talentas. Mano mama ir tėtis net ir gyvendami Kanadoje nenustojo būti lietuviais, visgi aš užaugau ne kaip Rūta, nes aplinkiniai galvodavo, kad tiesiog neteisingai ištariu savo vardą. Visi kreipdavosi į mane Ruth vardu. Tik Kalifornijoje, patekusi į Holivudą, pasiryžau visiems išaiškinti, kad jokia aš ne Ruth, o Rūta. Daug metų praleidau pasakodama, kas yra ta Rūta, kas – ta Lietuva“, – pasakoja aktorė.

Pašnekovė teigia, kad dabar, kai ji jau yra žinoma, motinos Jungtinėse Amerikos Valstijose savo dukroms suteikia Rūtos vardą. Tai – didžiulis komplimentas. „Aš labai laiminga, kad apie Lietuvą žino kur kas daugiau žmonių, o ši šalis – visada mano širdyje.“

Lietuvos pilietybė – palaiminimas iš Dievo

Visame pasaulyje žinoma aktorė turi JAV bei Kanados pilietybes, o 2019 metais jai buvo atkurta ir Lietuvos pilietybė. R. Lee atskleidžia, kad yra labai laiminga ir ypatingai didžiuojasi turėdama Lietuvos pilietybę.

Jaučiuosi labai artima šiai šaliai, nors ir nesu čia gimusi, augau svetur, tačiau turiu tokį stiprų ryšį su Lietuva. Niekada nepamirštu to, ką šiai šaliai teko patirti dėl sovietų priespaudos, apie tai man pasakojo tėvai, visada tikėję Lietuvos išsilaisvinimu. Aš ir šiandien meldžiuosi už visus drąsius žmones, kurie nepabūgo tankų, rizikavo savo gyvybe ir iškovojo Lietuvai nepriklausomybę. Turėdama pilietybę, galimybę balsuoti, keliauti su šios šalies pasu jaučiuosi gavusi nuostabų palaiminimą iš Dievo“, – teigia pašnekovė.

Užsienyje gyvenantiems lietuviams, siekiantiems nenutolti nuo savo gimtinės, aktorė pataria prisiminti ir vertinti savo šaknis, nesvarbu, kur pasaulyje begyventų.

„Savaime suprantama, kad išvykę žmonės prisitaiko ir perima šalies, kurioje gyvena įpročius, tačiau mes visi, ar esame lietuviai, ar lenkai, ar vokiečiai, su savimi atsinešame savo spalvas, jausmus, skonius… Manau, kad tai yra labai svarbu. Taip pat tikiu, kad mūsų šaknys yra mūsų kraujyje, jos – visada su mumis. Mes esame lietuviai, nuostabi ir unikali tauta, tad kiekviena šalis, į kurią atvykstame, sulaukia palaiminimo, jei su ja pasidaliname dalele savosios kultūros“, – pasakoja žymi lietuvė.

Užsienio lietuviai – puikūs Lietuvos ambasadoriai

Pasak R. Lee labai svarbu, kad lietuviai neliktų abejingi ir išreikštų savo nuomonę referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo.

„Lietuva yra tokia maža šio pasaulio dalelytė. Manau, kad tik nuo mūsų visų priklauso, kiek apie ją sužinos likęs pasaulis. Svetur gyvenantys žmonės gali tapti puikiais Lietuvos ambasadoriais ir nešti žinią apie mūsų nuostabią šalį. Jie taip pat nepamiršta čia likusių savo šeimų, prisideda prie finansinės Lietuvos gerovės“, – teigia aktorė. 

Pašnekovė pasakoja, kad pirmas jos žvilgsnis į Lietuvą buvo dar tamsiais sovietmečio laikas, o nuo tada, Lietuva labai stipriai pasikeitė.

„Kai į Lietuvą atvykau po daug metų, aš negalėjau patikėti savo akimis. Atrodė, kad Lietuvoje nušvito saulė, pamačiau tiek daug jaunų, laimingų žmonių, puikiai atrodančių, besišypsančių senolių. Aš visiems rekomenduoju aplankyti mūsų šalį ir labai džiaugiuosi, kad ją atranda vis daugiau žmonių. Pati nekantrauju čia sugrįžti“, – apibendrina visame pasaulyje žinoma aktorė.

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo – jau kitąmet

Kitų metų gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymų numatytas išimtis – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę. Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.

Pritarus siūlomam pakeitimui, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tokiu pakeitimu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę.  Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų. Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai. Tokius kriterijus atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Taip pat išskirtos valstybės, kurios tokių kriterijų neatitinka. Išsamiau apie Pilietybės išsaugojimo referendumą – www.referendumas2024.lt.

Susijusios naujienos