Šriftas: A A A
Fonas: Baltas Juodas
Nuotraukos: Rodyti Slėpti
Sprendimai

A.Armonaitė: „Lietuvos gyvybės mokslų industrija 2030 m. galėtų pasivyti Singapūrą“

Šaltinis

Vilniuje vykstančiame didžiausiame Europoje pramoninės biotechnologijos ir bioekonomikos forume EFIB’2022 dalyvaujanti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva turi visas sąlygas tapti globalia gyvybės mokslų industrijos lydere.

„Esame bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje šis sektorius jau beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais. Žinodami gyvybės mokslų sektoriaus potencialą ir jo plėtros vertę, iki  2030 metų esame užsibrėžę tikslą tapti globalia gyvybės mokslų industrijos lydere ir pagal šio sektoriaus sukuriamą BVP susilyginti su Singapūru. Dvi pagrindinės stiprybės, leidžiančios Lietuvai  sparčiais žingsniais augti kaip Europos gyvybės mokslų ir biotechnologijų šaliai, yra šalies talentai ir infrastruktūra“,  – sako A. Armonaitė.

Vos 2,8 milijono gyventojų turinčią Lietuvą namais vadina beveik 600 gyvybės mokslų įmonių, kuriose dirba per 7500 žmonių.  Su gyvybės mokslų projektais dirba 5 tūkstančių mokslininkų, veikia šeši universitetai ir septynios kolegijos, siūlančios gyvybės mokslų krypčių studijas, taip pat net 8 specializuoti gyvybės mokslų centrai. Be to, iš šiuo metu Lietuvoje esančių daugiau nei 1000 startuolių apie 60 veikia gyvybės mokslų srityje.

„Taigi Lietuvoje yra daug erdvės tarptautinėms įmonėms,  kuriančioms aukštą pridėtinę vertę. Tai, kad sąlygos šiam sektoriui mūsų šalyje yra patrauklios pasaulinio lygio žaidėjams, įrodo tokios Lietuvoje įsikūrusios ir pažangius sprendimus kuriančios  įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Teva“, „Hollister“ ir „Intersurgical“, – sako A. Armonaitė.  

Šiuo metu intensyviai dirbama su gyvybės mokslų sektoriaus ekosistemos dalyviais ir siekiama išgryninti ilgalaikę šio sektoriaus vystymo strategiją. Rengiamame Gyvybės mokslų sektoriniame susitarime bus numatyti valstybės ir verslo įsipareigojimai skatinti talentų pritraukimą, inovacijas ir eksportą, pritraukti investicijų, gerinti verslo aplinką ir infrastruktūrą bei kiti veiksmai. Siekiama, kad iki 2030 m. gyvybės mokslų pramonė  sukurtų 5 proc. BVP, tai yra išaugtų penkis kartus, ir pagal šį rodiklį Lietuva taptų viena pasaulio lyderių.

Šiame jau penkioliktą kartą rengiamame forume EFIB aptarti Europos biotechnologijų plėtros krypčių tradiciškai susitinka sektoriaus lyderiai, aukščiausio lygio vadovai, politikos formuotojai, mokslininkai. Šis renginys pritraukia didžiausias ir inovatyviausias Europos biopramonės įmones, todėl tai puiki proga parodyti pasauliui Lietuvą  kaip aukšto lygio tyrimų ir plėtros centrą, kuris turi patrauklią gyvybės mokslų ekosistemą. Tai, kad vienas didžiausių Europos industrinės biotechnologijos ir bioekonomikos renginių – jau penkioliktasis – vyksta Lietuvoje, rodo Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus potencialo įvertinimą.

Skaitykite daugiau Ekonomikos ir inovacijų minsiterija