Niujorko performanso meno žemėlapyje sužibo lietuviškas akcentas – tarptautinės performanso bienalės „Performa Bienalė 2025“ programa, kurioje pasirodė Lietuvos menininkai. Specialią programą „Lietuvos paviljonas be sienų“ organizuoja „Performa“, bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu ir Lietuvos Respublikos generaliniu konsulatu Niujorke.
Būtent Lietuvos kūrėjų balsai ir projektai šiemet išsiskirė savo mastu, eksperimentu ir įvairiomis performanso kryptimis – nuo miesto architektūros perdirbimo iki trijų šimtų vaikų balso, skambančio Niujorko ritmu.
„Labai didžiuojuosi Lietuvos kūrėjais ir kartu Lietuvos kultūros instituto darbu ir pastangomis. Rezultatas vertas jų – atveriama nauja scena Lietuvos menininkams“, – pabrėžė Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.
Lietuvių menininkai, kurie užpildė Niujorko sceną
Andriaus Arutiunian performanso versija vyko taksi automobilyje – tai buvo asmeniška kelionė per diasporos patirtis, vaikystės prisiminimus ir senų garsiakalbių muziką. „Performansas paremtas svetur gyvenančios tautos patirtimi. Noriu parodyti, ką reiškia, kai žmonių bendruomenė nepriklauso tai vietai, kurioje gyvena ir kaip joje kuria savo garsus“, – sakė menininkas.
Lina Lapelytė, pasaulyje gerai žinoma dėl „Sun & Sea“, Niujorke pristatė kūrinį „The Speech“ – jautrų tyrimą apie kalbą, bendruomenę ir ryšį su gamta. Trijų šimtų vaikų choras tapo vienu ambicingiausių visos bienalės projektų. „Šis festivalis yra svarbus įvykis Niujorko meno scenoje… „Performa” nėra galerija ar muziejus – nors tai vienas svarbiausių performanso meno festivalių, jo DNR užkoduotas atvirumas eksperimentui ir nežinomybei“, – teigė L. Lapelytė.
Raimundo Malašausko dviejų vakarų projektas „Send In the Clowns“ tapo viena labiausiai diskutuotų bienalės patirčių. Kiekvieną vakarą ta pati trupė kūrė naują pasakojimą, o publika stebėjo improvizacijos ir vaidybos virsmą. „Man šis pakvietimas – precedento neturinti proga kolektyviai eksperimentuoti su tarptautine kompanija Lietuvos, Niujorko ir „Performos“ santakoje. Gautas laisvės ir pasitikėjimo laipsnis – nepaprastas, renginio vieta – legendinė, o įsipareigojimas improvizacijai – šventas“, – sakė R. Malašauskas.
Roberto Narkaus audiovizualinis labirintas vedė nuo Vilniaus požemių mitų iki Niujorko gatvių. „Dieną yra šviesu, o naktį yra tamsu. Tokia būtų mano ideali citata…“ – taip menininkas apibūdino savo kūrinį, kuriame kalbėta apie klaidas, algoritmus ir žmogaus maištą technologijų pasaulyje.
„Pakui Hardware“ duetas kartu su „Operomanija“ pristatė muzikinį performansą „Spores“. Jame tyrinėtas technologijų ir žmogaus kūno santykis, o bendruomenės choras tapo organiškai įpintu naratyvo pulsu. „Performos“ bienalės netikėtas kvietimas žengti į performanso lauką atvėrė mums dar nepažintą teritoriją, kurioje kartu su „Performa“ ir „Operomanija“ surinkta kūrybine komanda leidomės į garsinį, skulptūrinį ir laikinį eksperimentą… Taip gimė idėja sukurti muzikinį performansą, kuriame susipintų klasikinis tragedijos žanras ir nūdienos technologizuotas gyvenimo būdas“ – teigė Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda.
Augusto Serapino klajojanti medinė konstrukcija tapo netikėtu Niujorko miesto gyventoju. Ji atsirasdavo ir išnykdavo įvairiose erdvėse, kviesdama praeivius į susitikimą su architektūra kaip gyva būtybe. „Man „Performa“ yra puiki galimybė sukurti naują kūrinį, sugrįžtant prie proceso kaip pamatinės savo praktikos dalies“, – sakė menininkas. Konstrukcijos kelionė paliko savotišką Lietuvos pėdsaką miesto žemėlapyje.
Lietuva „Performos“ žemėlapyje
„Performa Bienalė“ – tai vienas svarbiausių tarptautinių performanso meno renginių, 2005 m. įkurtas Roselee Goldberg. Ji siekė performansą įtvirtinti kaip lygiavertę šiuolaikinio meno šaką, ir per du dešimtmečius bienalė tapo vieta, kur gimsta drąsūs projektai, keičiasi meno kryptys ir visas Niujorkas tampa scena.
Lietuvos dalyvavimas šioje bienalėje – ilgo, nuoseklaus bendradarbiavimo rezultatas: jį brandino Vilniaus performanso bienalės kuratoriai, „Rupert“, kultūros atašė ir įvairios Lietuvos kultūros institucijos.
Šių metų „Performa Bienalė“ tapo itin svarbia Lietuvos šiuolaikinio meno akimirka. Ji parodė, kad lietuvių kūrėjai geba ne tik dalyvauti pasaulinėje kultūros scenoje, bet ir ją keisti – drąsiai, konceptualiai ir savitai.
