Atvira platforma inovacijoms

Palanki terpė finansų technologijoms vystyti

Greita ir beprecedentė Lietuvos kelionė į finansinių technologijų Olimpą stebino ne vieną analitiką ir žurnalistą. „Fintech“ kompanijoms „Brexit“ laikotarpiu Lietuva tapo vieta, kurioje įmonės pamatė daugybę privalumų, visų pirma – greitą licencijų išdavimą. Lietuvos institucijos pasinaudojo šia galimybe ir parodė, kad  dėl bendro tikslo gali veikti kartu, greitai ir kryptingai.  Šiandien Europoje Lietuva dažnai vadinama viena iš Europos „Fintech“ industrijos lyderių – jau ne vienus metus mūsų šalis pirmauja pagal išduotų licencijų skaičių ES.  Pastarieji keleri metai, kurie buvo pilni iššūkių,  įrodė Lietuvos „Fintech“ sektoriaus atsparumą ir lankstumą bei privertė sektorių žengti brandos link. 2024 metais Lietuvoje veikė 282  „Fintech“ bendrovės. Nuo 2014 m. šių bendrovių skaičius išaugo beveik 5 kartus. Labai didėjo darbuotojų skaičius: 2024 m. sektoriuje dirbo daugiau nei 7 800 žmonių. 

Šalyje daugėja specialistų, besirenkančių informacines komunikacines technologijas. Jų skaičius išaugo nuo 52,4 tūkst. 2021 m. iki 61,9 tūkst. 2022 m., o pagal Europos Komisijos 2024 m. duomenis IT specialistų dalis tarp visų šalies dirbančiųjų pasiekė 4,9 proc. Tai viršija ES vidurkį – specialistų daugėja sparčiau (11,4 proc. per metus) nei vidutiniškai Europoje. Tai džiuginanti žinia, nes jų poreikis Lietuvos darbo rinkoje vis dar didžiulis. 

Be to, mūsų šalyje pinigų plovimo rizika yra viena mažiausių pasaulyje – Bazelio instituto sudaromame reitinge užimame 8 vietą. 

Dėmesio centre – gyvybės mokslai

Lietuva išsikėlė ambicingą tikslą tapti gyvybės mokslų lydere iki 2030-ųjų, ir su kiekvienais metais šis tikslas atrodo vis labiau pasiekiamas. Beje, ši lyderystė yra aiškiai apibrėžta 5 proc. šalies BVP rodikliu. Gyvybės mokslų įmonės yra vienos pelningiausių šalyje – 90 proc. jų produkcijos eksportuojama į visą pasaulį. 2021 m. Lietuva įsijungė į Europos molekulinės biologijos elito klubą – Lietuvoje įsikūrė Europos molekulinės laboratorijos (EMBL) partnerystės institutas. Šio centro įkūrimas Lietuvoje – tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas.

Lietuviški lazeriai – visame pasaulyje

Aukštos kompetencijos Lietuvos mokslininkams leidžia kurti produktus, naudojamus palydovuose, erdvėlaiviuose, ieškant vaistų nuo vėžio ir sprendžiant branduolinių atliekų utilizavimo iššūkius. Mūsų lazeriais naudojasi NASA ir CERN, IBM, „Hitachi“, „Toyota“, „Mitsubishi“ ir net 95 iš 100 geriausių pasaulio universitetų.

Lietuva žinoma kaip itin trumpo impulso lazerių lyderė – mūsų šalies gamintojai yra atsiriekę daugiau nei pusę šios srities pasaulinės rinkos. 2019 m. lietuvių sukurta viena galingiausių pasaulyje „SYLOS“ lazerių sistema buvo įdiegta tarptautinio tyrimų centro laboratorijoje Vengrijoje.

Tačiau ši sėkmės istorija turi tęsinį!  Įmonių „Ekspla“ ir „Light Conversion“ konsorciumas 2024 m. mokslininkų bendruomenei pristatė didelio pajėgumo lazerinę sistemą SYLOS 3 (angl. SYLOS – Single Cycle Laser) ELI-ALPS (angl. Extreme Light Infrastructure Attosecond Light Pulse Source). Tokio pajėgumo sistema – vienintelė pasaulyje.

2021 m. Lietuva tapo viena iš Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo steigėjų. Šis „lazerių CERN’as“ suteikia lietuvių mokslininkams prieigą prie moderniausių pasaulyje lazerių sistemų.

2024 m. Lietuvos lazerių pasaulį sudrebino žinia apie garbingą apdovanojimą – lazerių kūrėjams „Ekspla“ buvo įteiktas lazerių pramonės „Oskaras“ – prestižinis „SPIE Prism Awards 2024“ apdovanojimas.  Apdovanojimas įteiktas už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. 

Lietuvos lazerių sektorius vienija daugiau nei 50 įmonių. Jų kuriami produktai dažnai neturi atitikmenų pasaulyje, todėl šios įmonės retai konkuruoja tarpusavyje. Šiandien Lietuva eksportuoja lazerius ir lazerių technologijas į daugiau nei 80 šalių.

Startuolių šalis

Ar kada nors susimąstėte, kodėl Lietuvoje veikiančių startuolių (tiek vietos, tiek užsienio kapitalo) jau daugiau kaip tūkstantis? Tam yra net kelios priežastys. Visų pirma, Lietuvoje sudarytos palankios verslo finansavimo sąlygos ir veikia dėmesingos valdžios institucijos, atsakingos už startuolių ekosistemos priežiūrą.  O ir pati startuolių bendruomenė noriai dalijasi patirtimi ir bendradarbiauja.  Sėkmingi startuoliai, užauginę savo verslus, investuoja į naujus besikuriančius startuolius, imasi mentorystės. 

2021 m. susibūrusi asociacija „Unicorns Lithuania“ šiuo metu vienija jau daugiau nei 100 šalies startuolių ir siekia paversti technologijų sektorių pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu. Šiuo metu šalyje aktyviai veikia per 1 000 startuolių, kuriuose dirba apie 20 tūkst. darbuotojų, o sektoriaus sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą viršija 350 mln. eurų per metus. 

Šiandien Lietuvoje turime penkis vienaragius: „Vinted“ (2019), „Nord Security“ (2022), „Baltic Classifieds Group“ (2023), „Cast AI” (2026) ir „Flo Health” (2024). 

Į klausimą, ar Lietuva artimiausioje ateityje turės dar vieną vienaragį, „Startup Lithuania“ vadovė Karolina Urbonaitė atsako, kad yra ne viena įmonė, kuri artėja prie milijardinės vertės, tačiau, kada tai nutiks, prognozuoti sunku. Ji sako, kad verta džiaugtis ir kitais laimėjimais: užsienio investicijų pritraukimu, didėjančiu startuolių skaičiumi. „Vilnius, pagal „Startup Blink“ duomenis, yra pirmas Europos Sąjungos kibernetinio saugumo kategorijoje. Be jokios abejonės, tai ir didžiulis šioje srityje dirbančių įmonių „Nord Security“ ir „Surfshark“ nuopelnas“, – sako K. Urbonaitė. 

Kaip bebūtų, „Vinted“,  „Nord Security“, „Baltic Classifieds Group“  ir „Cast AI“ „Flo Health“ nėra vienintelės Lietuvos startuolių ekosistemos pažibos. Paminėjimo nusipelno ir daugybė kitų pažangių įmonių, kurių darbai ir vystomi sprendimai garsina Lietuvą už jos ribų. 

• „Trafi“ – 2007 m. įsteigtas startuolis, kuriantis judumo sprendimus daugiau nei 10-yje pasaulio šalių bei turintis filialų Paryžiuje ir Berlyne (tolesni planai veda į Pietų Ameriką ir Aziją). Įmonės siūlomos technologijos jau dabar tarnauja daugiau nei 50 mln. kasdien skirtinguose pasaulio miestuose į darbą keliaujančių žmonių. „Trafi“ mobilioji programėlė skatina dalijimosi ekonomiką ir padeda tiek vietos gyventojams, tiek miestų svečiams susigaudyti renkantis geriausią maršrutą. 

• „Vinted“ – pirmasis Lietuvos vienaragis, kurio vertė šiuo metu siekia 8 mlrd. eurų. Įmonė plėtoja pasaulinę naudotų mados prekių platformą, skatinančią žiedinę ekonomiką ir prieinamą madą. Šiandien paslaugomis naudojasi dešimtys milijonų vartotojų daugiau nei 25 šalyse Europoje ir pasaulyje. Sparčiai auganti bendrovė veikia pelningai, plečia tarptautinę logistikos ekosistemą „Vinted Go“ ir yra viena didžiausių tokio pobūdžio platformų pasaulyje. 

• „Baltic Classifieds Group“ priklauso skelbimų portalai „Autoplius.lt“, „Aruodas.lt“, „Skelbiu.lt“, „CVbankas“ ir kiti. Startuolis taip pat kontroliuoja keliolika skelbimų portalų Lietuvoje, Estijoje, ir Latvijoje. 

• „Tesonet“  yra viena didžiausių technologijų grupių ir akceleratorių Lietuvoje, vienijanti daugiau nei 3 000 darbuotojų. „Tesonet“ ekosistemoje gimė ir išaugo antrasis šalies vienaragis „Nord Security“, globali duomenų rinkimo lyderė „Oxylabs“ bei dešimtys kitų technologijų verslų. Prie šios grupės sėkmės prisideda ir 2021 m. išaugusi bendrovė „CyberCare“, šiandien vienijanti daugiau kaip 500 klientų aptarnavimo bei kibernetinio saugumo produktų priežiūros specialistų. Vilniuje, Naujamiesčio rajone, įkurtas grupės technologijų miestelis „Cyber City“ tapo vienu svarbiausių šalies inovacijų centrų. 

• „Nord Security“ visame pasaulyje turi per 15 mln. klientų. Žinomiausi bendrovės produktai – virtualus privatus tinklas „Nord VPN“, slaptažodžių tvarkyklė „Nord Pass“, dokumentų šifravimo programinė įranga „Nord Locker“ , tarptautinių eSIM duomenų paslauga „Saily“  bei grėsmių žvalgybos platforma „NordStellar“. Taip pat į grupės portfelį įeina kito populiaraus prekės ženklo „Surfshark“ sprendimai. Bendrovė turi biurų Vilniuje, Kaune, Berlyne, Amsterdame, Londone, bei Varšuvoje. 

• „Kilo Health“, sveikatos technologijų įmonė, 2022 m. pateko į sparčiausiai augančių technologijų įmonių TOP 50, kasmet sudaromą tarptautinės audito ir verslo konsultacijų bendrovės „Deloitte“, ir užėmė 2 vietą. Šiuo metu bendrovės ekosistemoje dirbantys daugiau nei 800 specialistų atsako už daugiau nei 30 skirtingų skaitmeninės sveikatos ir lėtinių ligų valdymo produktų, kuriais visame pasaulyje naudojasi daugiau nei 65 mln. vartotojų. Taip pat įmonė 2025 metais 1 mln. eurų parėmė Vilniaus futbolo klubą „Žalgiris“, taip tapdama didžiausia klubo dalininke ir prisidėdama prie miesto klubo atgaivinimo.