Europos Sąjungos šalys varžosi dėl galimybės priimti kuriamą europinę kovos su pinigų plovimu instituciją (angl. Anti-Money Laundering Agency, AMLA). Europos Komisija šiuo metu vertina miestų paraiškas – jas pateikė Briuselis, Dublinas, Frankfurtas, Madridas, Paryžius, Roma, Ryga, Viena ir Vilnius.
J. Auškelio nuotrauka
„Vyriausybės lygiu išsikėlę ambiciją pritraukti naujai kuriamą ES pinigų plovimo prevencijos instituciją į Lietuvą, nuosekliai dėl šio tikslo dirbome daugiau nei dvejus metus, telkdami kitų šalių paramą Vilniaus kandidatūrai. Įvertinus Lietuvos privalumus – sukauptas finansų sektoriaus rizikų valdymo kompetencijas viešajame sektoriuje, didelę atitikties ekspertų bendruomenę, patogią Vilniaus lokaciją, kultūrų įvairovę ir gerą šalies reputaciją valdant rizikas tiek tradiciniame finansų sektoriuje, tiek ir Fintech segmente – esame įsitikinę, kad Vilnius būtų geriausi namai naujai kuriamai ES pinigų plovimo prevencijos agentūrai“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak ministrės, Lietuva yra pasirengusi AMLA darbuotojams ir jų šeimų nariams pasiūlyti kokybiškas švietimo, sveikatos apsaugos sistemų paslaugas, įsiliejimą į dinamišką ir daugiakultūrę Vilniaus darbo rinką, galimybes vienoje žaliausių Europos sostinių realizuoti savo potencialą. Taip pat Lietuva pasirengusi naujajai agentūrai pasiūlyti modernias ir aukščiausius kokybės standartus atitinkančias patalpas.
Vilnius – išskirtinai gera vieta AML agentūrai
Lietuva laikoma viena iš geriausiai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas valdančių šalių, o remiantis Bazelio AML indeksu, Lietuva 2023 m. pateko į TOP 10 šalių, pasižyminčių mažiausia rizika pasaulyje. Kartu, tarp šalių, kurios išreiškė norą dalyvauti konkurse dėl AMLA būstinės, Lietuva pagal Bazelio indeksą yra pirmoje vietoje.
Lietuva yra viena lyderiaujančių finansinių technologijų (Fintech) šalių, įsitvirtinusi kaip tarptautinis Fintech centras. Lietuvoje veikia daugiau kaip 250 finansinių technologijų įmonių, buriančių per 7 tūkst. specialistų, o jų veiklos apima nuo tarptautinių mokėjimų ir perlaidų, skaitmeninės bankininkystės, investicijų internetu iki tarpusavio skolinimosi, sutelktinio finansavimo instrumentų valdymo ir pan. Kartu patvirtintas Nacionalinis 2023-2028 m. Fintech sektoriaus plėtros planas, padės užtikrinti, kad Lietuvos lyderystė šiame sektoriuje būtų tvari ir tęstinė, skatinanti kokybišką Fintech vystymąsi, įtvirtinant kompetencijų centro poziciją Europoje.
Sparčiai plečiantis finansinių technologijų sektoriui, stiprėja ir rinkos bei viešojo sektoriaus ekosistema, išsiskirianti reguliuotojų ir priežiūros institucijų kompetencijomis. Lietuva turi sukaupusi gerosios praktinės reguliavimo patirties kovojant su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir kitomis rizikomis. Be to, labai svarbų vaidmenį atlieka Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (PPPKC), įsteigtas Finansų ministerijos kartu su Lietuvos Banku ir didžiausiais rinkos dalyviais.
Lietuvoje yra per 10 tūkst. specialistų, dirbančių pinigų plovimo prevencijos srityje. Siekiama, kad Lietuvos talentų bendruomenė nuolat augtų ir tobulėtų, todėl Finansų ministerija, PPPKC ir Mykolo Riomerio universitetas yra sukūrę Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sertifikavimo programą, kuri užtikrina naujų kvalifikuotų specialistų atėjimą į rinką. Nuolat tęsiantis specialistų rengimui, persikvalifikavimui ir finansinių technologijų sektoriaus plėtrai – talentų bazė Lietuvoje ir toliau plėsis.
Vilnius, kaip žaliausia Europos sostinė, gali pasiūlyti aukštą gyvenimo kokybę su gausybe žaliųjų erdvių. Šalies sostinėje turime kokybiškas sveikatos ir socialines paslaugas, aukščiausius standartus atitinkančią, daugiakalbę švietimo sistemą, dinamišką ir aktyvią darbo rinką. Kaip šalis, Lietuva pasižymi aukštu užsienio kalbų mokėjimo lygiu. Vilnius visos Europos specialistams gali pasiūlyti vakarietišką darbo ir gyvenimo kokybę mieste, kainų atžvilgiu pasižyminčiame konkurencingumu lyginant su kitomis Vakarų sostinėmis ar didmiesčiais.
AMLA bus pagrindinė institucija užtikrinanti nuoseklią ir vieningą ES finansų sektoriaus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą bei koordinuojanti veiksmus su valstybių narių nacionalinėmis priežiūros institucijomis.
Primename, jog rugsėjo 28 d. EK oficialiai paskelbė kvietimą ES šalims teikti paraiškas dėl AMLA steigimo iki nurodyto lapkričio 10 d. termino. Pirmą kartą pasiūlymas įkurti naują ES lygmens Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu agentūrą, kuri būtų pagrindinė finansų sektoriaus priežiūros institucija ir koordinuotų veiksmus su ES narių nacionalinėmis priežiūros institucijomis, buvo pristatytas 2021 m. liepos 20 d.
Laimėtoja paaiškės jau kitąmet
Planuojama, kad gruodį Europos Komisija įvertins dalyvių paraiškas, o Europos Parlamentas kitais metais rengs viešus klausymus, kuriuose šalys kandidatės bandys įrodyti, kad būtent jos yra geriausios priimti AMLA.
Tai pirmas kartas, kai ES Taryba ir Parlamentas kartu nuspręs, kur įsikurs institucija. Iki šiol tai darydavo tik šalys Taryboje, tačiau Europos Teisingumo Teismas nurodė, kad procesas turi būti vykdomas su Europos Parlamentu.
AMLA bus kuriama etapais, o pirmasis padalinys pradės veikti jau 2025-aisiais.
