Šriftas: A A A
Fonas: Baltas Juodas
Nuotraukos: Rodyti Slėpti

Reitingas patvirtina – Lietuvoje skaitmeninio gyvenimo kokybė aukšta

2022 metų pasaulinio skaitmeninio gyvenimo kokybės reitinge (angl. Digital Quality of Life Index, DQL) Lietuva šiemet pakilo per penkias pozicijas ir yra 11 vietoje iš 117‑os vertintų valstybių. Tyrimą jau ketvirtus metus atlieka kibernetinė įmonė „Surfshark“. Lietuva kibernetinio saugumo srityje yra antra geriausia pasaulyje po pirmoje vietoje esančios Graikijos.

Šalys buvo vertintos pagal penkias pagrindines kategorijas: interneto įperkamumą, interneto kokybę, e. infrastruktūrą, kibernetinį saugumą ir e. valdžios paslaugas.

Reitingas parodė, kad internetas Lietuvoje vienas įperkamiausių planetoje – šioje srityje  mūsų šalis užėmė 8 vietą. Pernai Lietuva šioje kategorijoje buvo penkta, tačiau brangstančio šviesolaidžio tendencija ryški visame pasaulyje.

Lietuva reitinge geriausiai pasirodė ir tarp Baltijos šalių. Šiemet Estija atsidūrė 14 vietoje, o Latvija liko 33 vietoje. Pastarąją Lietuva lenkia visose penkiose indekso kategorijose, o nuo Estijos atsilieka tik e. infrastruktūros ir e. valdžios paslaugų srityse.

Lietuva iš penkių reitingo kategorijų prasčiausią poziciją užima interneto kokybės srityje – čia liko 37-a, nors ir pakilo šešiomis vietomis aukščiau, palyginti su praėjusiais metais. Lietuvą interneto kokybės kategorijoje lenkia ir Latvija, užimanti 29 vietą, o Estija liko žemiausiai – 47-a. Lietuvos interneto kokybės rodikliui šiemet didžiausią įtaką darė palyginti lėtas progresas didinant interneto greitį.

E. valdžios paslaugų kategorijoje Lietuva šiemet nukrito viena pozicija žemiau ir liko 24-a, e. infrastruktūros srityje išliko 26 vietoje.

Pirmąją vietą pasauliniame reitinge užima Izraelis. Po jo pasaulinėje lentelėje rikiuojasi Danija, Vokietija, Prancūzija ir Švedija. Penkias žemiausias vietas užėmė Kamerūnas, Mozambikas, Etiopija, Jemenas ir paskutinėje vietoje likęs Kongas.

„Surfshark“ tyrimas atskleidė, kad antrus metus iš eilės visame pasaulyje namų internetas (angl. fixed broadband) ryšys tampa vis mažiau įperkamas – žmonės turi dirbti 6 minutėmis daugiau, kad galėtų sau leisti pigiausio plačiajuosčio interneto paketą.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad visose šalyse investicijos į e. infrastruktūrą ir e. valdžios paslaugas labiausiai prisideda prie žmonių skaitmeninės gerovės.