Šriftas: A A A
Fonas: Baltas Juodas
Nuotraukos: Rodyti Slėpti
Sprendimai

1,2 mln. eurų dotacija VU Gyvybės centro tyrėjo Stepheno K. Joneso komandai

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) biochemikui dr. Stephenui Knoxui Jonesui ir jo vadovaujamai komandai Europos mokslų taryba (EMT) skyrė 1,2 mln. eurų dotaciją. Ji mokslininkui suteikta ateinantiems penkeriems metams vykdyti projektą, siekiantį ištobulinti genų redagavimo metodus.

Didelis įvertinimas Lietuvos mokslui

„Šios dotacijos reikšmę vertinčiau keliais lygmenimis – valstybiniu, universitetiniu ir asmeniniu. Valstybiniu mastu tai reiškia, kad Lietuvos investavimas į mokslą atsiperka: Europos mastu vykdomiems tyrimams skirtos lėšos grįžta į Lietuvą. Taip atsiranda cikliškumas, svarbus paveikiam finansavimui. Kita vertus, šis įvertinimas rodo labai aukštą Lietuvoje atliekamų akademinių tyrimų lygį.

Be to, tai didelis pasiekimas visam universitetui. Visų pirma, dėl svarbios žinios bendruomenei, kad tai pasiekiama. Antra, šis įvykis turės didelės reikšmės procesams, kuriuos vadinu institucine atmintimi. Kadangi mūsų paraiška laimėjo, visa projekto teikimo etape dalyvavusi komanda įgijo žinių, kurias galės įdarbinti rengdama kitus panašaus masto projektus ateityje“, – įsitikinęs dr. S. K. Jonesas.

Mokslininkui asmeniškai šis milžiniškų pastangų ir detalaus planavimo pareikalavęs paraiškos rengimas yra išorinis patvirtinimas, kad jis – teisingame kelyje: „Ar dabar, gavęs finansavimą, turėsiu visišką laisvę? Ne visai, nes kai skiriama tokia suma, iš tavęs tikimasi, kad pasieksi didelių tikslų, kas įpareigoja. Vis dėlto dabar, užuot galvojęs apie pinigus, galėsiu koncentruotis į mokslą.“

Tyrimo tikslas – praplėsti ir geriau pritaikyti genų redagavimo įrankius

VU tyrėjo ir jo komandos chemiją, biologiją ir epigenetiką jungiančio tyrimo „Nukleazių profiliavimas ir netikslinių objektų panaudojimas siekiant išplėsti genų redagavimą“ tikslas – apibūdinti plačios klasės programuojamų nukleazių tipus, daugiausia dėmesio skiriant jų specifiškumo mechanizmams atskleisti, siekiant sukurti ir įdarbinti naujos kartos biochemijos metodus. Juose derinamas didelio našumo DNR sekoskaitos nustatymas su klasikine biochemija ir bioinformatika.

„Genų redagavimas leidžia keisti gyvo organizmo genetinį turinį, keičiant ląstelių DNR sekas. Tačiau mes siekiame pagerinti turimas genų redagavimo priemones, padaryti jas saugesnes ir plačiau naudojamas. Savo projektu siūlome du būdus, kaip to pasiekti“, – sako mokslininkas.

Europos molekulinės biologijos laboratorijos institutas Lietuvoje

Gyvybės mokslų centre nuo 2020 m. veikia Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutas. Jo tikslas – pritraukti geriausius mokslininkus iš viso pasaulio, besispecializuojančius genų redagavimo srityje. Stephenas K. Jonesas vadovauja vienai iš šešių instituto mokslininkų komandų. Mokslininkų komandos plėtoja ir stiprina genų redagavimo technologiją, kurios vienas iš kūrėjų yra garsus Lietuvos mokslininkas, VU GMC išskirtinis profesorius Virginijus Šikšnys.

Lietuvoje įkurtas institutas – septintoji tarptautinė EMBL Partnerystės institucija pasaulyje. Į šį tinklą be Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro partnerystės instituto įeina tokie Europos molekulinės biologijos tyrimų centrai, kaip Šiaurės šalių EMBL Molekulinės medicinos partnerystės institutas, Hubrechto Kamieninių ląstelių ir audinių biologijos partnerystės institutas Utrechte, Australijos partnerystės institutas ir kiti. Šiuo metu EMBL priklauso 27 valstybės narės. Joms suteikta prieiga prie visų EMBL paslaugų ir programų, taip pat narės įgyja balsą priimant sprendimus dėl organizacijos veiklos.