2025-ieji – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metai. Lietuvos genijaus – kompozitoriaus, tapytojo ir vizionieriaus – 150-osios gimimo metinės virto ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu kultūros reiškiniu. Apžvelgiame ryškiausius renginius, skirtus M. K. Čiurlionio jubiliejui paminėti.
Lietuva šiuos metus pasitiko reikšmingu sprendimu – Vilniaus oro uostas, tapęs Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu, pakvietė keliautojus žengti pro vartus, pažymėtus menininko, jungusio žemę ir dangų, vardu. Tai ne įprastas pavadinimo keitimas, o simbolinė žinutė: Čiurlionis yra Lietuvos vizitinė kortelė.
Vienas svarbiausių momentų – UNESCO būstinėje Paryžiuje atidaryta speciali paroda. Čiurlionio jubiliejus įtrauktas į UNESCO minimų sukakčių 2024–2025 m. sąrašą – tai aukščiausio lygio tarptautinis pripažinimas ir simbolinis ženklas, kad Lietuvos menininko kūryba yra tapusi visos žmonijos kultūros paveldo dalimi. Parodoje pristatyta Čiurlionio tapyba, muzikiniai rankraščiai ir interaktyvūs garsovaizdžiai, kviečiantys pasaulio auditoriją atrasti jį kaip menininką, sujungusį muziką, vaizdą ir filosofinę viziją.
Minint Čiurlionio 150-metį, Lietuvos kultūra pasiekė dar vieną simbolinę viršūnę: NASA astronautas Jonny’is Kimas iš tarptautinės kosminės stoties perdavė sveikinimą, paleisdamas orbitoje Čiurlionio simfoninės temos „Jūra“ fragmentą. Pirmą kartą istorijoje lietuvių kompozitoriaus kūrinys skambėjo kosmose – tai ženklas, kad jo menas gali peržengti Žemės ribas, atspindėdamas universalią kultūros sąmonę.
Tarptautinėje „Venice Immersive 2025“ programoje pristatyta virtualios realybės (VR) patirtis „Pasaulių sutvėrimas“ („Creation of the Worlds“), sukurta pagal Čiurlionio muzikos ir tapybos viziją. Šis įspūdingas kūrinys buvo vienas festivalio akcentų – įtrauktas į konkursinę programą ir plačiai aptartas tokiuose leidiniuose kaip „The Guardian“ ir „Variety“. Projekto režisieriai Kristina Buožytė ir Vitalijus Žukas pabrėžė, kad Čiurlionio menas – ideali platforma šiuolaikinėms medijoms ir jo „matoma muzika“ tapo kvietimu tyrinėti dvasinę patirtį virtualioje erdvėje.
2025 m. Japonija paskelbė apie didžiąją Čiurlionio retrospektyvą Tokijo nacionaliniame Vakarų meno muziejuje, planuojamą 2026 m. pavasarį. Tai pirmas toks išsamus Čiurlionio pristatymas Japonijoje – šalyje, kurioje vizualinė poezija ir dvasinė estetika ypač gerbiama. Lygiagrečiai Japonijos kultūros institucijos pradėjo viešąją kampaniją pasaulinėje parodoje „EXPO 2025“ Osakoje, pristatydamos Čiurlionį kaip „muzikos ir vaizdo jungties kūrėją“. Baltijos paviljone visą pusmetį netrūko dėmesio mūsų iškiliam menininkui: parodos lankytojai klausėsi garso takelio stende su Čiurlionio muzikos interpretacija, lankė VR seansus.
Vašingtone, prestižinėje Kenedžio centro scenoje „Millennium Stage“, surengtas koncertas „Čiurlionis in Glass“. Programoje – Čiurlionio kūriniai bei šiuolaikinių kompozitorių interpretacijos, paskatintos jo muzikos ir vizualinės kūrybos. Šis renginys įtvirtino Čiurlionį kaip figūrą, kuri įkvepia ne tik muzikologus ar menininkus, bet ir naujų formų kūrėjus JAV kultūros scenoje.
Rudenį Čiurlionio kvartetas surengė koncertų turą Kanadoje – Toronte, Otavoje, Monrealyje ir Niagara-on-the-Lake. Koncertai, vykę tiek lietuvių bendruomenių erdvėse, tiek koncertų salėse, supažindino Šiaurės Amerikos auditoriją su Lietuvos klasikinės muzikos aukso fondu.
Dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro projektas „Čiurlionio kodas II“ tapo reikšmingu Lietuvos kultūros pasiekimu. Koncertas, įrašytas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, buvo transliuotas per „Deutsche Grammophon Stage+“ – vieną prestižiškiausių pasaulio klasikinės muzikos platformų. Tai pirmasis Lietuvos orkestro vaizdo įrašas šioje tarptautinėje erdvėje. Programoje skambėjo Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“, B. Britteno „Four Sea Interludes“ ir šiuolaikinis kūrinys „Self Portrait with Čiurlionis“, specialiai sukurtas ansambliui „Trio Agora“.
Įvairiuose Suomijos miestuose Čiurlionio metai paminėti išradingai. Helsinkyje, Kallio bažnyčioje, surengtas vargonų koncertas „Čiurlionis 150“ suteikė šiaurietiškai auditorijai galimybę gyvai patirti jo muzikinės dvasios monumentalumą. Dar originaliau šventę pažymėjo Suomijos Pop & Jazz konservatorijos studentai, surengdami kūrybinį projektą „Čiurlionis lives on!“, kurio metu Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“ interpretuotos sunkiojo metalo stiliumi. Ši drąsi meninė sintezė tapo simboline žinute, kad Čiurlionio kūryba nepriklauso vienai epochai – ji nuolat atgimsta.
Kroatijos sostinėje Zagrebe Lietuvos ambasada surengė koncertą ir dailės parodą Vatroslavo Lisinskio koncertų salėje. Greta muzikinės programos buvo pristatytos Čiurlionio paveikslų reprodukcijos, papildytos interaktyviomis projekcijomis.
Panaši iniciatyva vyko Moldovoje – Kišiniovo vargonų salėje surengtas multimedinis koncertas „Music and Colors: Čiurlionis“ sujungė muziką, vaizdus ir šviesos instaliacijas. Tai tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip Baltijos kultūra gali būti interpretuojama per technologijų prizmę.
Lietuvos kultūros sezonas Italijoje debiutavo Romoje su inauguraciniu koncertu Italijos Prezidento rūmuose, kuriame Čiurlionio kūrinius atliko menininko provaikaitis Rokas Zubovas kartu su italų styginių ansambliu „Quartetto Eos“.
Taline, Kadriorgo rūmų muziejuje, programoje „Lossimuusika: Unda, unda… inundare – ČIURLIONIS 150“ pasirodė violončelininkas Glebas Pyšniakas ir pianistas R. Zubovas. Ši programa sujungė Čiurlionio muziką su šiuolaikinių Baltijos kompozitorių kūriniais, taip atskleisdama tęstinumą tarp praeities ir dabarties.
Tą pačią dvasinę aukštumą įprasmino ir Lietuvos alpinistų ekspedicija „Narsuoliai“. Alpinistai Čiurlionio 150-ojo gimtadienio dieną įkopė į Kazbeko viršūnę Sakartvelo Kaukaze, simboliškai sugrąžindami menininką į kalnus, kuriuos jis pats regėjo ir aprašė prieš 120 metų. Šešiolika alpinistų, vadovaujami Dainiaus Babilo, savanoriškai įgyvendino šią misiją. Nepaisydami šalčio ir audrų, viršūnėje jie iškėlė septynias vėliavas su Čiurlionio paveikslų atvaizdais: „Saulė eina Avino ženklu“, „Kalnas“, „Mano kelias“, „Pasaka“, „Pilies pasaka“, „Žalčio sonata“ ir „Žinia“. Tai tyli dedikacija kūrėjui, kurio menas, kaip ir kalnai, įkvepia žmogų kilti aukštyn.
Čiurlionio 150-mečiui paminėti skirti metai užsienyje tapo įspūdingu reiškiniu – ne tik minėjimų grandine, bet ir dialogu tarp kultūrų. Nuo UNESCO parodos iki VR projekto Venecijoje, nuo vargonų muzikos Helsinkyje iki Japonijos muziejaus ekspozicijų – visur skamba ta pati mintis: Čiurlionis priklauso pasauliui, o jo kūryba, jungianti garsą, šviesą ir viziją, kalba amžina kalba, paremta bendrais mus vienijančiais šio pasaulio suvokimo kodais.
