Lietuvos ir Vokietijos paštai pirmą kartą įgyvendino bendrą pašto ženklų leidybos projektą, skirtą Nidos dailininkų kolonijai. Abiejose šalyse išleisti pašto ženklai pasižymi tuo pačiu vizualiniu sprendimu ir įprasmina ilgametes Lietuvos ir Vokietijos istorines sąsajas bei Nidos dailininkų kolonijos reikšmę Europos meno istorijoje.
Šis bendras projektas tapo dar vienu Lietuvos ir Vokietijos kultūrinio dialogo pavyzdžiu. Kaip teigia Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė, kultūra ir menas gali jungti valstybes net tada, kai istorija jas buvo išskyrusi. Pasak jos, bendras projektas su Vokietijos paštu atkreipia dėmesį į Nidos dailininkų kolonijos reikšmę ir stiprina abiejų šalių kultūrinį dialogą.
Pašto ženklas „Nidos dailininkų kolonija“ Lietuvoje išleistas rugpjūčio 6 d. Jo nominalas – 2,05 Eur, tiražas – 50 tūkst. egzempliorių. Ant pašto ženklo pavaizduotas 1937 m. vokiečių ekspresionisto Karlo Schmidto-Rottluffo paveikslas „Kopų slėnis su negyvu medžiu“ (vok. „Dünental mit totem Baum“). Tą pačią dieną pašto ženklą su tuo pačiu vizualiniu sprendimu išleido ir Vokietijos paštas.
Nidos dailininkų kolonija laikoma seniausia menininkų kolonija Baltijos pajūryje. Jos ištakos siekia XIX a. pabaigą, kai Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir studentai vasaras pradėjo leisti Nidoje. Vienu svarbiausių kolonijos kūrėjų laikomas akademijos absolventas Ernstas Bišofas-Kulmas, o 1885 m. Hermano Blodės įkurtas viešbutis ilgainiui tapo menininkų susitikimų ir kūrybos centru.
XX a. pradžioje Nida buvo tapusi pamėgta Vokietijos menininkų, intelektualų ir kūrėjų vieta. Čia vykdavo diskusijos apie meną, skambėdavo muzika, buvo skaitoma poezija. Po 1923 m., Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos dalimi, Kuršių nerijos kraštovaizdis įkvėpė ir lietuvių dailininkus, o Nidoje toliau gyvavo laisvos kūrybos dvasia.
Ant naujojo pašto ženklo pavaizduoto paveikslo autorius Karlas Schmidtas-Rottluffas buvo vienas ryškiausių vokiečių ekspresionistų. Nacių režimas jo kūrybą priskyrė vadinamajam „išsigimusiam menui“, o 1937 m. šimtai menininko darbų buvo konfiskuoti ar sunaikinti, 1941 m. jam uždrausta kurti.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui nutrūko ir Nidos dailininkų kolonijos istorija. 1945 m. buvo sunaikinta įspūdinga Hermano Blodės namuose saugota paveikslų kolekcija. Vėliau buvę kolonijos menininkai Kuršių nerijos ir Nidos gamtos, tapusios nepasiekiama, ilgesį išliejo tapydami pamėgtų vietų paveikslus iš atminties.
