Atvira platforma viešojo sektoriaus transformavimui

Atvirumas inovacijoms
Išmanūs sprendimai miestams
Tarptautinis bendradarbiavimas

Visokeriopa parama laisvei ir demokratijai

Pirmoji išsilaisvinusi iš Tarybų Sąjungos režimo gniaužtų, Lietuva kaipmat ėmėsi remti demokratijos ir žmogaus teisių idėjas regione.

Mūsų kova visuomet buvo taiki. 1989 m. daugiau nei milijonas žmonių susikibo rankomis, sudarydami vientisą grandinę nuo Vilniaus iki Talino, taip pasiųsdami aiškią žinutę, kad Baltijos šalys nenurims tol, kol atgaus nepriklausomybę. Prisimindami Baltijos kelią ir išreikšdami paramą kaimyninėje Baltarusijoje demokratijos siekiantiems žmonėms, lietuviai 2020 m. vėl nutiesė gyvą, šįkart 32 km ilgio, grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos. 

Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva pademonstravo solidarumą su laisvuoju pasauliu, palaikydama Ukrainos kovą už valstybingumo išsaugojimą ir laisvę. Lietuva Ukrainai nuo pat pirmųjų karo dienų teikia humanitarinę, karinę ir finansinę pagalbą. Žmonės nuo karo bėgantiems ukrainiečiams atvėrė savo namų duris, noriai aukoja ir rengia pilietines palaikymo akcijas.

Kibernetinio saugumo lyderė

Pagal „Global Cybersecurity Index“ reitingą šiuo metu užimame 4 vietą pasaulyje (nors dar 2017 m. užėmėme 57 vietą) iškart po Jungtinės Karalystės, JAV ir Prancūzijos. Kas lėmė šį stulbinamą šuolį? Visų pirma, Vyriausybės ir kitų įstaigų noras sustiprinti kibernetinio saugumo pajėgumus, paskatinti inovacijų kūrimą ir pagerinti nusikaltimų prevencijos rezultatus. Lietuva šiuo metu netgi vadovauja tarptautinei greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandai, teikiančiai pagalbą svarbiausioms Europos Sąjungos institucijoms saugumo klausimais. Lietuva taip pat sėkmingai skatina privataus bei viešojo sektorių bendradarbiavimą ir pradėjo rengti naujus mokymus, skirtus užtikrinti, kad jauni specialistai gebėtų teikti aukščiausio lygio kibernetinio saugumo paslaugas. 

Antrasis Lietuvos vienaragis – bendrovė „Nord Security“ yra geriausiai žinoma dėl bendrovės pardavinėjamo produkto – virtualaus privataus tinklo „Nord VPN“.

Energetinė nepriklausomybė – ilgalaikis Lietuvos siekis

Lietuva šiuo metu iš Rusijos neimportuoja nei naftos, nei dujų, nei elektros energijos. Energetinė nepriklausomybė – vienas svarbiausių tikslų, kuriuos Lietuva sau kėlė po Nepriklausomybės atkūrimo. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuva  visiškai atsisakė rusiškos energetikos tapdama pavyzdžiu kitoms Europos šalims.

Lietuva buvo pirmoji valstybė Europos Sąjungoje, 2022 m. balandžio 1 d. visiškai  nutraukusi rusiškų dujų tiekimą. Savo pavyzdžiu pasekti ji įkvėpė ir kitas Europos valstybes. Dujomis Lietuva apsirūpina per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą „Independence“, kurį mūsų šalis nuo 2014 m. nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Höegh LNG“.  Per terminalą dujos importuojamos iš JAV, Norvegijos ir kitų šalių. Terminalo pagalba Lietuva užtikrina dujų tiekimą ne tik Lietuvai, bet ir platesniam regionui.

Naftą Lietuva užsitikrina per „PKN Orlen“ valdomą „Mažeikių naftos“ perdirbimo gamyklą bei Būtingės naftos terminalą. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. Lietuva nutraukė visą rusiškos naftos importą ir perėjo prie naftos importo iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir kitų šalių.

Didelė dalis elektros energijos importuojama jungtimis iš Švedijos, Lenkijos ir Latvijos, tuo pat metu gaminame nemažai elektros iš atsinaujinančių šaltinių.

Žalioji vietinė energetika – vienintelis tvarus kelias į energetinę nepriklausomybę: siekiame, kad 2030 m. 93 proc. elektros energijos Lietuva gamintų pati.

Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas

2023 metų liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. Siekiant, kad NATO išliktų stipriausiu gynybiniu Aljansu, sąjungininkai aptars investavimo į gynybą prioritetus ir poreikius. Tikimasi, kad Vilniuje pirmą kartą visateisių narių statusu dalyvaus Suomija ir Švedija.

Kitos Lietuvai svarbios sritys​