Atvira platforma viešojo sektoriaus transformavimui

Visokeriopa parama laisvei ir demokratijai

Pirmoji išsilaisvinusi iš Sovietų Sąjungos režimo gniaužtų, Lietuva  ėmėsi remti demokratijos ir žmogaus teisių idėjas regione.

Mūsų kova visuomet buvo taiki. 1989 m. daugiau nei milijonas žmonių susikibo rankomis, sudarydami vientisą grandinę nuo Vilniaus iki Talino, taip pasiųsdami aiškią žinutę, kad Baltijos šalys nenurims tol, kol atgaus nepriklausomybę. Prisimindami Baltijos kelią ir išreikšdami paramą kaimyninėje Baltarusijoje demokratijos siekiantiems žmonėms, lietuviai 2020 m. vėl nutiesė gyvą, šįkart 32 km ilgio, grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos. 

Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva pademonstravo solidarumą su laisvuoju pasauliu, palaikydama Ukrainos kovą už valstybingumo išsaugojimą ir laisvę. Lietuva Ukrainai nuo pat pirmųjų karo dienų teikia humanitarinę, karinę ir finansinę pagalbą. Žmonės nuo karo bėgantiems ukrainiečiams atvėrė savo namų duris, noriai aukoja ir rengia pilietines palaikymo akcijas.

Lietuva Ukrainoje įgyvendina keturis šalies atstatymo projektus: prieš kurį laiką baigta ir Ukrainai perduota mobili gyvenvietė 36 ukrainiečių šeimoms Boroyankoje. Atstatyta mokykla Borodyankoje ir vaikų darželis Irpine. Taip pat atkuriamas  ir modernizuojamas elektros tiekimo tinklas Mykolajive. Lietuva aktyviai kviečia ir kitas šalis jungtis prie Ukrainos atstatymo projektų.

Kibernetinio saugumo lyderė

Pagal „Global Cybersecurity Index“ reitingą šiuo metu užimame 4 vietą pasaulyje (nors dar 2017 m. užėmėme 57 vietą) iškart po Jungtinės Karalystės, JAV ir Prancūzijos. Kas lėmė šį stulbinamą šuolį? Visų pirma, Vyriausybės ir kitų įstaigų noras sustiprinti kibernetinio saugumo pajėgumus, paskatinti inovacijų kūrimą ir pagerinti nusikaltimų prevencijos rezultatus.

Antrasis Lietuvos vienaragis – bendrovė „Nord Security“ yra geriausiai žinoma dėl bendrovės pardavinėjamo produkto – virtualaus privataus tinklo „Nord VPN“.

Energetinė nepriklausomybė – ilgalaikis Lietuvos siekis

Energetinė nepriklausomybė – vienas svarbiausių tikslų, kuriuos Lietuva sau kėlė po Nepriklausomybės atkūrimo. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuva  visiškai atsisakė rusiškos energetikos tapdama pavyzdžiu kitoms Europos šalims.

Lietuva buvo pirmoji valstybė Europos Sąjungoje, 2022 m. balandžio 1 d. visiškai  nutraukusi rusiškų dujų tiekimą. Savo pavyzdžiu pasekti ji įkvėpė ir kitas Europos valstybes. Dujomis Lietuva apsirūpina per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą „Independence“, kurį mūsų šalis nuo 2014 m. nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Höegh LNG“.  Per terminalą dujos importuojamos iš JAV, Norvegijos ir kitų šalių. Terminalo pagalba Lietuva užtikrina dujų tiekimą ne tik Lietuvai, bet ir platesniam regionui.

Naftą Lietuva užsitikrina per „PKN Orlen“ valdomą „Mažeikių naftos“ perdirbimo gamyklą bei Būtingės naftos terminalą. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. Lietuva nutraukė visą rusiškos naftos importą ir perėjo prie naftos importo iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir kitų šalių.

Didelė dalis elektros energijos importuojama jungtimis iš Švedijos, Lenkijos ir Latvijos, tuo pat metu gaminame nemažai elektros iš atsinaujinančių šaltinių.

Žalioji vietinė energetika – vienintelis tvarus kelias į energetinę nepriklausomybę: siekiame, kad 2030 m. 100 proc. elektros energijos Lietuva gamintų pati.