Atvira platforma viešojo sektoriaus transformavimui
Visokeriopa parama laisvei ir demokratijai
Pirmoji išsilaisvinusi iš Sovietų Sąjungos režimo gniaužtų, Lietuva ėmėsi remti demokratijos ir žmogaus teisių idėjas regione.
Mūsų kova visuomet buvo taiki. 1989 m. daugiau nei milijonas žmonių susikibo rankomis, sudarydami vientisą grandinę nuo Vilniaus iki Talino, taip pasiųsdami aiškią žinutę, kad Baltijos šalys nenurims tol, kol atgaus nepriklausomybę. Prisimindami Baltijos kelią ir išreikšdami paramą kaimyninėje Baltarusijoje demokratijos siekiantiems žmonėms, lietuviai 2020 m. vėl nutiesė gyvą, šįkart 32 km ilgio, grandinę nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva pademonstravo solidarumą su laisvuoju pasauliu, palaikydama Ukrainos kovą už valstybingumo išsaugojimą ir laisvę. Lietuva Ukrainai nuo pat pirmųjų karo dienų teikia humanitarinę, karinę ir finansinę pagalbą. Žmonės nuo karo bėgantiems ukrainiečiams atvėrė savo namų duris, noriai aukoja ir rengia pilietines palaikymo akcijas.
Lietuva Ukrainoje įgyvendina keturis šalies atstatymo projektus: prieš kurį laiką baigta ir Ukrainai perduota mobili gyvenvietė 36 ukrainiečių šeimoms Boroyankoje. Atstatyta mokykla Borodyankoje ir vaikų darželis Irpine. Taip pat atkuriamas ir modernizuojamas elektros tiekimo tinklas Mykolajive. Lietuva aktyviai kviečia ir kitas šalis jungtis prie Ukrainos atstatymo projektų.
Kibernetinio saugumo lyderė
Pagal „Global Cybersecurity Index“ reitingą, šiuo metu užimame 6 vietą pasaulyje tarp aukščiausiai vertinamų pasaulio valstybių (nors 2017 m. užėmėme tik 57 vietą). Kas lėmė šį stulbinamą šuolį? Visų pirma – Vyriausybės ir kitų įstaigų noras sustiprinti kibernetinio saugumo pajėgumus, paskatinti inovacijų kūrimą ir pagerinti nusikaltimų prevenciją.
Vienas iš Lietuvos vienaragių – bendrovė „Nord Security“ – geriausiai žinoma dėl savo parduodamo produkto – virtualaus privataus tinklo „NordVPN“.
Energetinė nepriklausomybė – ilgalaikis Lietuvos siekis
Energetinė nepriklausomybė – vienas svarbiausių Lietuvos tikslų po Nepriklausomybės atkūrimo, o Rusijai pradėjus karą Ukrainoje mūsų šalis visiškai atsisakė rusiškos energetikos. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. Lietuva – pirmoji ES valstybė, nutraukusi rusiškų dujų ir naftos importą: dujas gauname per Klaipėdos SGD terminalą „Independence“ (2024 m. išpirktą iš Norvegijos „Höegh Evi“), o naftą – per „Mažeikių naftą“ ir Būtingės terminalą iš JAV, Artimųjų Rytų, Afrikos bei kitų šalių. 2025 m. vasarį kartu su Latvija ir Estija Lietuva visam laikui atsijungė nuo posovietinio BRELL elektros žiedo ir sinchronizavosi su kontinentinės Europos sistema, taip užbaigdama ir elektros nepriklausomybę nuo Rusijos. Dalis elektros vis dar importuojama iš Švedijos, Lenkijos ir Latvijos, tačiau vis daugiau gaminama iš atsinaujinančių šaltinių – siekiama, kad 2030 m. Lietuva pati pasigamintų 100 proc. reikiamos elektros.