Artėja diena, kai Lietuva turės apsispręsti, ar pakeisti LR Konstitucijos 12 straipsnį ir taip atverti kelią išsaugoti Lietuvos pilietybę įgyjant kitos, Lietuvai draugiškos, šalies pasą. Šis klausimas bus sprendžiamas kitąmet kartu su prezidento rinkimais vyksiančiame privalomajame referendume. Dažnai pabrėžiama, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuri dar verčia savo piliečius pasirinkti – arba Lietuvos, arba kitos šalies pilietybė. O kokia situacija šiuo klausimu yra kitose šalyse – pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje ar Estijoje, bei didelę lietuvių bendruomenę turinčioje Norvegijoje?
Lenkija turėti kitos šalies pilietybės nedraudžia
Kaimyninėje Lenkijoje turėti kelių šalių pilietybes yra leidžiama. Nors šios šalies įstatymai aiškiai neįtvirtina galimybės turėti Lenkijos ir kartu kitos šalies ar šalių pilietybes, tačiau tai nėra draudžiama. Todėl praktikoje tai yra toleruojama. Kitaip tariant, kitos šalies pilietybę įgyjantys lenkai nėra baudžiami ir Lenkijos pilietybė iš jų nėra atimama.
Verta paminėti, kad, nors Lenkijos piliečiams iš esmės nėra draudžiama įgyti kitos šalies pilietybę, tačiau Lenkijos valstybė tokiu atveju pripažįsta tik Lenkijos pilietybę. Pavyzdžiui, Lenkijos ir kitos šalies pilietybę turintis asmuo skrisdamas lėktuvu iš Lenkijos gali privalėti naudoti būtent lenkišką pasą, o jo neturėdamas susidurti su sunkumais išvykstant iš šalies. Lenkijos pilietybės atsisakyti ar ją prarasti yra sudėtinga.
Norvegija požiūrį į pilietybę pakeitė neseniai
Migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, daugiausiai lietuvių Lietuvos pilietybės pernai neteko įgydami Norvegijos pasą. Ši šalis Norvegijos ir kartu kitos šalies pilietybę turėti leidžia nuo 2020 metų, nors ilgą laiką išsiskyrė iš kitų Šiaurės Europos valstybių ir laikėsi panašių nuostatų kaip šiuo metu Lietuva. Politinis konsensusas draudimo turėti Norvegijos ir kartu kitos šalies pilietybę panaikinimui pasiektas 2017 metais. Draudimo panaikinimui šalies Konstitucijos keisti taip pat nereikėjo – užteko papildyti Pilietybės įstatymą.
Pagrindiniai argumentai, nulėmę ilgamečio požiūrio į pilietybę pakeitimą Norvegijoje buvo susiję su noru išsaugoti valstybės ir emigracijoje gyvenančių jos piliečių ryšį ir sukurti geresnes sąlygas imigrantų integracijai. Politinė dešinė akcentavo ir tai, kad pataisa atveria galimybes tam tikromis aplinkybėmis iš Norvegijos ir kitos šalies pilietybę turinčių asmenų Norvegijos pilietybę atimti. Pavyzdžiui, jei įrodoma, kad asmuo turintis Norvegijos ir kitos šalies pilietybę kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, remia terorizmą, iš jo Norvegijos pilietybė gali būti atimama. Kai toks asmuo turi tik Norvegijos pilietybę, jis jos netekti negali, nes pagal tarptautinius susitarimus žmogus neturėtų būti paliekamas be jokios pilietybės.
Lenkijos ir Norvegijos pavyzdžiai atspindi bendrą tendenciją Europoje, kurioje dauguma šalių leidžia savo piliečiams turėti ir kitos šalies ar šalių pilietybę. Europos Sąjungoje Lietuva kartu su Austrija, Estija, Nyderlandais ir Slovakija šiuo požiūriu sudaro mažumą valstybių, kurios įstatymais įtvirtina principą vengti atvejų, kai jų piliečiai turi kitų šalių pilietybes. Visgi ir šiose šalyse praktikoje yra taikoma nemažai tam kelią atveriančių išimčių.
Estijoje – negalima turėti kitos šalies pilietybės
Klausimas dėl kelių šalių pilietybių vis iškyla ir Estijoje. Prieš kelis metus Estijos parlamente buvo pateiktas įstatymo projektas, dėl Estijos pilietybės išsaugojimo, tačiau jis nebuvo patvirtintas. Šiuo metu Estijos pilietis negali kartu turėti ir kitos šalies pilietybės, išskyrus tam tikras išimtis.
Pirmiausia, vaikai, kurių tėvai turi skirtingas pilietybes, gali turėti daugiau nei vieną pilietybę, tačiau sulaukus 18 metų per trejus metus turi būti priimtas galutinis sprendimas – Estijos ar kitos šalies pilietybės pasirinkimas.
Šioje šalyje pilietybę galima gauti pagal kilmę, tai reiškia, kad vaikai, gimę tėvams, iš kurių bent vienas gimimo metu buvo Estijos pilietis, automatiškai tampa piliečiu, taip pat pagal gimimo vietą, kai Estijoje gimę vaikai turi teisę gauti pilietybę, kai bent vienas iš tėvų turi šalies pilietybę gimimo metu. Galioja ir natūralizacijos būdas, kai piliečiais norintys tapti asmenys, turi atitikti tam tikrus kriterijus, legaliai gyventi Estijoje ir mokėti estų kalbą.
Lietuvoje referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks kitąmet
Kitų metų gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymų numatytas išimtis – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę. Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
Pritarus siūlomam pakeitimui, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Tokiu pakeitimu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę. Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.
Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai. Tokius kriterijus atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Taip pat išskirtos valstybės, kurios tokių kriterijų neatitinka. Išsamiau apie Pilietybės išsaugojimo referendumą – www.referendumas2024.lt