Atvira platforma viešojo sektoriaus transformavimui

Atvirumas inovacijoms
Išmanūs sprendimai miestams
Tarptautinis bendradarbiavimas

Sparčiai artėjame link tikslo tapti visiškai skaitmenine visuomene. Jau šiandien net 95 proc. viešojo sektoriaus paslaugų yra teikiamos skaitmeniniu būdu, o jomis naudojasi 80 proc. šalies gyventojų ir net 97 proc. įmonių. Išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS) leidžia vartotojams keliais mygtuko paspaudimais pateikti pajamų deklaracijas ir sumokėti mokesčius.

Viešas kvietimas ieškoti nestandartinių sprendimų

Verslas, akademinė bendruomenė ir šalies piliečiai skatinami ne tik naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, bet ir prisidėti prie naujovių kūrimo. 2019 m. pradėto „GovTech laboratorijos“ projekto tikslas – tobulinti viešojo sektoriaus paslaugas, pasitelkiant moderniausias technologijas, startuolius ir pažangos siekiančias įmones. Projekte dalyvaujantys ambicingi įvairių sričių specialistai organizuoja „GovTech iššūkių seriją“, kuria siekiama ne tik spręsti viešojo sektoriaus problemas, bet ir aktyviai puoselėti bei auginti novatoriškas viešojo sektoriaus technologijas kuriančią bendruomenę.

Ištikimybė inovacijoms

Lietuva kuria saugią verslui ir palankią inovacijų plėtrai aplinką ir kviečia verslą nebijoti rizikuoti ir eksperimentuoti. Specialios „smėlio dėžės“ finansinių technologijų, energetikos, transporto ir nekilnojamojo turto sektoriuose kviečia startuolius ir įmones išbandyti savo sprendimus ir gauti reikalingą pagalbą ir patarimus. Pažangių sprendimas kūrimas taip pat skatinamas kuriant inovacijų vystymo centrus. Vienas iš geriausių pavyzdžių yra 2021 m. įsteigtas Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.

Lietuvos institucijos susitelkia bendrakūrystei ir geba pasinaudoti galimybėmis. Puikus to įrodymas – „Brexit“ proceso metu atsiradusių galimybių išnaudojimas. Lietuvos bankas ir šalies institucijos sukūrė geriausias sąlygas finansinių technologijų plėtros užtikrinimui sukūrė reikalingą infrastruktūrą. Praėjus vos keleriems metams nuo projekto įgyvendinimo pradžios, Lietuva tapo visame pasaulyje žinomu finansinių technologijų centrų Europoje.

Siekdama palengvinti verslui inovacijų kūrimo sąlygas, valstybė atkakliai siekia įteisinti duomenų atvėrimo principus ir supaprastinti procesą tiek duomenis atveriančioms institucijoms, tiek duomenų naudotojams. Lietuvos atvirų duomenų portale skelbiami visi atviri duomenys, čia taip pat registruojamas ir atvertinų duomenų poreikis. Tarp atvirų duomenų panaudojimo pavyzdžių yra kelionių planavimo ir viešojo transporto bilietų įsigijimo programėlė „Trafi“, regionų geoinformacinės aplinkos paslauga „Regia“, NT ir gyvenimo kokybę vertinantis projektas Kurgyvenu.lt, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų registras „NVO atlasas“ ir kiti.

2023 m. Europos duomenų portalo ataskaitoje Lietuvos atvirų duomenų politika ir jos įgyvendinimas buvo įvertinta 7 vieta tarp 35 šalių (2019 m. – 24 vieta) ir 10 vieta Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) atvirų duomenų reitinge. Skaičiuojama, kad praktinis duomenų panaudojimas 2026 m. gali siekti 1,71 proc. nacionalinio BVP.

Rūpinamės aplinka darbais, ne žodžiais

Iki 2030 m. mūsų šalis siekia turėti pirmąjį klimatui neutralų ir beatliekį miestą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 30 proc., atliekų kiekį sąvartynuose nuo beveik 25 proc. iki 5 proc., saugomų teritorijų plotą padidinti nuo 17 proc. iki 30 proc.

Jau šiandien aplinkos išsaugojimo srityje esame pavyzdys kitoms šalims, su kuriomis noriai dalijamės patirtimi. Eurostat duomenimis plastikinių pakuočių perdirbimo srityje, Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja kartu su Slovakija ir Nyderlandais. Lietuva 2016 m. įdiegė modernią užstato sistemą, kurios pagalba šalyje surenkama 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių, vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių, pažymėtų užstato sistemos ženklu. 2021 m. pirmoje pusėje Vilniaus universitetas įžengė į Lietuvos istoriją kaip pirmoji didelė įstaiga, naudojanti išskirtinai žaliąją elektros energiją. Skaičiuojama, kad šiuo būdu dėl universiteto veiklos į aplinką patenkančio CO2 kasmet sumažės 7 500 tonų. Vilniaus oro uostas yra vienas iš atsinaujinančios energijos lyderių Baltijos regione. Didžiausiam Lietuvos oro uostui per kelerius metus pavyko daugiau nei trečdaliu sumažinti vidutines anglies dvideginio emisijas, tenkančias vienam keleiviui. Šis ir kiti įvairių atliktų aplinkosaugos projektų rezultatai 2022 m. oro uostui leido pasiekti trečiąjį tarptautinės programos „Airport Carbon Accreditation“ etapą – tai yra geriausias įvertinimas tarp Baltijos šalių oro uostų.

Jaunieji talentai turi realią galimybę prisidėti prie šalies gerovės

2012 metais pradėta įgyvendinti programa „Kurk Lietuvai“ yra pirmoji ir kol kas vienintelė, skirta kūrybingiems ir veržliems profesionalams ir profesionalėms, norintiems prisidėti prie modernios ateities kūrimo ir pritaikyti užsienyje įgytas žinias efektyvinant Lietuvos viešąjį sektorių.

Per veiklos dešimtmetį įgyvendinti 282 projektai, 236 profesionalai grįžo gyventi ir kurti Lietuvoje, net 40 proc. programos dalyvių liko dirbti viešajame sektoriuje. Projektai buvo įgyvendinti iš viso net 50-yje šalies institucijų.

Programos „Kurk Lietuvai“ vienas etapas trunka 12 mėnesių ir susideda iš 2 projektų, vykdomų 6 mėnesius skirtingose nacionalinio ar regioninio lygmens viešojo sektoriaus institucijose (skiriama po 2–3 dalyvius į instituciją).

Kitos Lietuvai svarbios sritys​