Atvira platforma viešojo sektoriaus transformavimui

Sparčiai artėjame prie ambicingo tikslo įgyvendinimo tapti visiškai skaitmenine visuomene. Sunkiai atsimename, kaip atrodo fakso aparatas, o ranka rašytus laiškus gauname iš draugų ir bičiulių, o ne iš institucijų.

Jau šiandien net 95 proc. viešojo sektoriaus paslaugų yra teikiamos skaitmeniniu būdu, o jomis naudojasi 87 proc. šalies gyventojų ir net 96 proc. verslo subjektų. Išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS) leidžia vartotojams keliais mygtuko paspaudimais pateikti pajamų deklaracijas ir sumokėti mokesčius.

Remiantis 2026 m. Lietuvos skaitmeninio dešimtmečio ataskaita, pagal viešąsias paslaugas gyventojams Lietuva surinko 86 balus (ES vidurkis – 85 balai), pagal viešąsias paslaugas verslui – net 97 balus (ES vidurkis – 89 balai), o pagal prieigą prie e. sveikatos įrašų – 98 balus (ES vidurkis – 87 balai). 

Proveržį kuriame kartu su geriausiais užsienio akseleratoriais

Lietuva jau seniai tapo tarptautiniu traukos centru ieškantiems erdvės augti ir kurti pažangias technologijas. Sėkmingai įgyvendintos tarptautinės akceleravimo programos davė stiprų impulsą visai šalies ekosistemai – Lietuvos startuolių vertei peržengus 16 mlrd. eurų ribą. 
 
Šiandien šalyje veikiantys nacionaliniai akceleratoriai bei specializuotos programos padeda drąsioms idėjoms dar greičiau pasiekti pasaulines rinkas. Ypatingas dėmesys skiriamas aukštos pridėtinės vertės sritims: kibernetinio saugumo, giliųjų technologijų (DeepTech) bei gynybos inovacijų fondams, kurie Lietuvos verslams atveria duris į tarptautinį rizikos kapitalą ir globalius partnerių tinklus. 

Ištikimybė inovacijoms

Lietuva kuria saugią verslui ir palankią inovacijų plėtrai aplinką, kviesdama verslą nebijoti bandyti ir eksperimentuoti. 2026 m. duomenimis, šalyje sėkmingai veikia teisinės „smėlio dėžės“ finansinių technologijų, energetikos bei transporto srityse, kur įmonės gali išbandyti savo sprendimus padedant priežiūros institucijoms.  

Naujausias strateginis žingsnis – įtvirtinta Nacionalinė dirbtinio intelekto smėlio dėžė. Ji leidžia įmonėms saugiai testuoti pažangius DI sprendimus dar iki jiems patenkant į rinką bei pasirengti Europos Sąjungos teisiniams reikalavimams.  

Taip pat išlaikomas Lietuvos, kaip vieno lyderiaujančių Europos „FinTech“ centrų, įvaizdis, sėkmingai išnaudojus „Brexit“ suteiktas galimybes.  

Atviri duomenys – proveržio pagrindas

Stengdamasi palengvinti verslui inovacijų kūrimo sąlygas, valstybė atkakliai siekia įteisinti duomenų atvėrimo principus ir supaprastinti procesą tiek duomenis atveriančioms institucijoms, tiek duomenų naudotojams. Lietuvos atvirų duomenų portale skelbiami visi atviri duomenys, čia taip pat registruojamas ir atvertinų duomenų poreikis. Tarp atvirų duomenų panaudojimo pavyzdžių yra kelionių planavimo ir viešojo transporto bilietų įsigijimo programėlė „Trafi“, regionų geoinformacinės aplinkos paslauga „Regia“, nekilnojamąjį turtą ir gyvenimo kokybę vertinantis projektas „Kurgyvenu.lt“, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų registras „NVO atlasas“ ir kiti. 

Lietuvos pažanga atvirų duomenų srityje pelnė aukštus tarptautinius įvertinimus. Jei 2019 m. Europos duomenų portalo ataskaitoje Lietuva užėmė 24 vietą, o 2023 m. pakilo į 7-ąją, tai pagal 2025 m. paskelbtos Europos Komisijos Europos atvirųjų duomenų brandos ataskaitos (Open Data Maturity Report) duomenis šalis pasiekė rekordines aukštumas ir užėmė 2 vietą visoje Europoje, nusileisdama tik Prancūzijai bei užsitikrindama vietą tarp lyderiaujančių šalių (Trendsetters). Be to, Lietuva išlaiko tvirtą 10 vietą EBPO atvirų duomenų reitinge (OURdata Index). Sistemingai plečiant atveriamų duomenų apimtį (pvz., per Valstybės duomenų ežerą), šiais, 2026 metais, sėkmingai pasiekta užsibrėžta riba – praktinis duomenų panaudojimas sukuria iki 1,71 proc. nacionalinio BVP siekiančią vertę.  

Rūpinamės aplinka darbais, ne žodžiais

Iki 2030 m. mūsų šalis siekia turėti pirmąjį klimatui neutralų ir beatliekį miestą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 30 proc., atliekų kiekį sąvartynuose nuo beveik 25 proc. iki 5 proc., saugomų teritorijų plotą padidinti nuo 17 proc. iki 30 proc.

Jau šiandien aplinkos išsaugojimo srityje esame pavyzdys kitoms šalims, su kuriomis noriai dalijamės patirtimi. Eurostat duomenimis plastikinių pakuočių perdirbimo srityje, Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja kartu su Slovakija ir Nyderlandais. Lietuva 2016 m. įdiegė modernią užstato sistemą, kurios pagalba šalyje surenkama 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių, vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių, pažymėtų užstato sistemos ženklu.

Žaliosios energijos diegimas Lietuvoje tapo bendru viešojo sektoriaus ir verslo standartu, o 2021 m. Vilniaus universiteto pradėtą iniciatyvą perimti 100 % žaliąją energiją išplėtojo didžiosios šalies įmonės. Strateginė valstybės valdymo bendrovė „LTG Group“ (Lietuvos geležinkeliai) nuo 2023 m. visai savo veiklai ir traukinių eismui perka tik išimtinai iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją, taip transporto sektoriaus emisijas kasmet sumažindama daugiau nei 60 000 tonų. Įsijungdami į tvarumo lyderystę, 2024 m. tarptautiniai gamybos ir prekybos gigantai, tokie kaip „IKEA Lietuva“, pasirašė ilgalaikes tiesioginio elektros pirkimo sutartis su vietos vėjo ir saulės parkais, o „Lietuvos oro uostai“ 2025 m. pasiekė 4-ąjį tarptautinės programos „Airport Carbon Accreditation“ etapą, sistemingai mažindami anglies dvideginio pėdsaką visuose šalies oro vartuose. 

Jaunieji talentai turi realią galimybę prisidėti prie šalies gerovės

2012 metais pradėta įgyvendinti programa „Kurk Lietuvai“ yra pirmoji ir kol kas vienintelė, skirta kūrybingiems bei veržliems profesionalams, norintiems prisidėti prie modernios ateities kūrimo ir pritaikyti užsienyje ar tarptautinėje rinkoje įgytas žinias efektyvinant Lietuvos viešąjį sektorių.

Per daugiau nei dešimtmetį sėkmingos veiklos jau įgyvendinta daugiau nei 300 strateginių projektų 50-yje šalies institucijų, o šimtai tarptautinės patirties turinčių profesionalų grįžo gyventi ir kurti Lietuvoje. Apie 40 proc. programos dalyvių lieka dirbti ir toliau kurti vertę viešajame sektoriuje.

Programos „Kurk Lietuvai“ vienas etape trunka 12 mėnesių ir susideda iš 2 rotacinių projektų, vykdomų po 6 mėnesius skirtingose nacionalinio ar regioninio lygmens viešojo sektoriaus institucijose.