Atvira platforma viešojo sektoriaus transformavimui

Atvirumas inovacijoms
Išmanūs sprendimai miestams
Tarptautinis bendradarbiavimas

Sparčiai artėjame link tikslo tapti iš tiesų skaitmenine visuomene. Jau šiandien net 90 proc. viešojo sektoriaus paslaugų yra teikiamos skaitmeniniu būdu, o jomis naudojasi 80 proc. šalies gyventojų ir net 97 proc. įmonių. Nieko keisto, kad Lietuva 2020 m. ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) užėmė solidžią 6-ąją vietą. Čia verta  paminėti ir šalies išmaniąją mokesčių administravimo sistemą (i.MAS), suteikiančią vartotojams galimybę keliais mygtuko paspaudimais teikti pajamų deklaracijas ir mokėti mokesčius. 

Viešas kvietimas ieškoti nestandartinių sprendimų 

Verslas, akademinė bendruomenė ir šalies piliečiai skatinami ne tik naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, bet ir prisidėti kuriant naujoves. 2019 m. pradėto „GovTech laboratorijos“ projekto tikslas – tobulinti viešojo sektoriaus paslaugas, pasitelkiant moderniausias technologijas, startuolius ir pažangos siekiančias įmones. Projekte dalyvaujantys ambicingi įvairių sričių specialistai organizuoja „GovTech iššūkių seriją“, kuria siekiama ne tik spręsti viešojo sektoriaus problemas, bet taip pat aktyviai puoselėti bei auginti novatoriškas viešojo sektoriaus technologijas kuriančią bendruomenę. Projekto rėmuose sukurti technologiniai sprendimai iškelia viešojo sektoriaus ir startuolių bendradarbiavimą į kitą lygį.

Kur gabūs žmonės turi realią galimybę prisidėti prie šalies gerovės

„Kurk Lietuvai” yra pirmoji tokio pobūdžio programa pasaulyje, skirta aktyviems ir kūrybingiems savo sričių profesionalams, siekiantiems formuoti savo šalies ateitį. Programos dalyviai turi galimybę pritaikyti užsienyje įgytas žinias ir subrandintas idėjas kuriant Lietuvą visiems.

Kaip veikia pati programa? Atranką įveikę ambicingi dalyviai padalinami į dviejų-trijų žmonių komandas ir kaip projektų vadovai pradeda darbuotis vienoje iš šalies ministerijų arba institucijų. Projektai, prie kurių yra dirbama, dažniausiai yra susiję su visai šaliai svarbių temų – nuo žmonių su negalia integracijos iki patyčių mokyklose mažinimo. Pasibaigus programai, projektai atranda savo „savininkus“, kurie toliau tęsia dalyvių pradėtą misiją.

Šalis mylinti inovacijas

Lietuva kuria verslui saugią bei palankią aplinką vystyti inovacijas. Priešakyje žengia Lietuvos bankas, 2018 m. įkūręs pirmąją šalyje bandomąją aplinką (vadinamąją „smėlio dėžę“), skirtą sparčiai augančiam finansinių technologijų sektoriui. Be šios, Lietuva šiandien jau turi ir kitų „smėlio dėžių“, skirtų energetikos, transporto ir nekilnojamojo turto sektoriams. Pažangių sprendimas kūrimas taip pat skatinamos kuriant inovacijų vystymo centrus. Vienas iš geriausių pavyzdžių yra 2021 m. inauguruotas Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.

Lietuvos institucijos netruko pasinaudoti galimybėmis, atsiradusiomis po „Brexit“ susiformavusioje aplinkoje. Bendromis Lietuvos banko ir partnerių pastangomis buvo sukurta infrastruktūra, skirta užtikrinti geriausias įmanomas sąlygas finansinių technologijų plėtrai. Praėjus vos keliems metams nuo projekto įgyvendinimo pradžios, Lietuva tapo vienu didžiausių ne tik Europos, bet ir viso pasaulio finansinių technologijų sektoriaus centrų. 

Verta paminėti ir tai, kad Lietuva jau yra viena iš privačių investicijų į viešąsias mokslo institucijas lyderių ES, o per pastarąjį dešimtmetį privačių įmonių investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą išaugo beveik dvigubai. 

Rūpinamės aplinka darbais, ne žodžiais

Lietuvoje žali ne tik miškai, žalias ir čia gyvenančių žmonių bei veikiančių verslų požiūris.

Kai kalba eina apie vienkartinės taros perdirbimą, Lietuvai neprilygsta nė viena kita Europos šalis. Visos ES valstybės narės yra įsipareigojusios iki 2029 m. perdirbimui surinkti 90 proc. plastikinių butelių, o mes šį tikslą jau pasiekėme. Šalyje iš viso yra daugiau nei 3 000 vienkartinės plastikinės taros surinkimo punktų, o per pastaruosius 5 metus Lietuvoje surinktos gėrimų pakuotės padėjo sutaupyti apie 554,6 GWh elektros energijos. 

Pirmoje 2021 m. pusėje Vilniaus universitetas įžengė į Lietuvos istoriją kaip pirmoji didelė įstaiga naudojanti išskirtinai „žaliąją“ elektros energiją. Skaičiuojama, kad šiuo būdu dėl universiteto veiklos į aplinką kasmet pateks 7 500 tonų mažiau CO2.

Vilniaus oro uostas yra vienas iš atsinaujinančios energijos lyderių Baltijos regione. Per pastaruosius kelerius metus buvo sėkmingai atnaujinta oro uosto apšvietimo sistema, įrengtos saulės energijos jėgainės ir įsigyta naujų hibridinių transporto priemonių, kurios padės kasmet sutaupyti ne mažiau kaip 168,18 MWh elektros energijos – palyginimui, tokio energijos kiekio pakaktų ištisus metus elektra aprūpinti 90 vidutinių namų ūkių.

Kitos Lietuvai svarbios sritys​