Šriftas: A A A
Fonas: Baltas Juodas
Nuotraukos: Rodyti Slėpti
Sprendimai

Tiesioginių užsienio investicijų rezultatai Lietuvoje muša priešpandeminius rekordus

Šaltinis

Sėkmingas Lietuvos prisitaikymas prie pasikeitusios realybės leido net ir pandeminiais 2020-aisiais būti viena regiono lyderių pagal pritrauktas tiesiogines užsienio investicijas (TUI), o 2021-aisiais TUI skaičiai pasiekė rekordinį lygį. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2021 m. patvirtino 49 TUI projektus – 4 projektais daugiau nei iki tol geriausias buvęs rezultatas (2019 m.). Lietuvoje kursis 27 naujos įmonės, tarp kurių – viena didžiausių pasaulyje privačių finansinių paslaugų grupių „Alter Domus”, skaitmeninių, debesijos ir saugumo paslaugų lyderė „Accenture”, atviros bankininkystės sprendimų kūrėja „Yapily” ir modulinių namų sprendimus kurianti „Nokera”. Dar 22 Lietuvoje jau veikiančios įmonės patvirtino plėtros projektus. Iš viso Lietuvoje per ateinančius trejus metus planuojama sukurti 5 435 naujas darbo vietas (iš jų net trečdalis už Vilniaus ribų) ir investuoti beveik 205 mln. Eur į ilgalaikį turtą.

Komentuodama rezultatus, LR Ekonomikos ir Inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė džiaugėsi naujomis darbo vietomis bei aukštą pridėtinę vertę kuriančiomis bendrovėmis.

„Lietuva pandemijos metu rado būdų prisitaikyti prie situacijos ir tai įrodo šie puikūs rezultatai. Džiugu matyti, kad jau esame tapę patikimais partneriais verslo paslaugų srityje, o išvystyta technologijų sektoriaus ekosistema išties padeda pritraukti rekordinius investicijų skaičius. Tikiu, jog gerindami sąlygas verslui ir investicijoms, ateityje galėsime siekti dar ambicingesnių tikslų,” sakė A. Armonaitė

„Investuok Lietuvoje” generalinis direktorius Elijus Čivilis pabrėžia, jog geri rezultatai yra nuoseklaus ir tikslingo darbo vaisius. „Nuolatinis glaudus ryšys su kompanijomis ir aktyvus skatinimas investuoti Lietuvoje padėjo sukurti rekordinius rezultatus. Pastebėjome, jog buvo itin palankiai vertinamos valstybės priemonės investicijų skatinimui: Giga reguliacinio paketo lengvatos, talentų rekvalifikavimo ir pritraukimo iniciatyvos, kolektyvinės relokacijos galimybės. Pasiteisino mūsų vykdoma Poinvesticinio aptarnavimo (angl. Aftercare) strategija, kurios metu palaikomas santykis su Lietuvoje jau veikiančiomis įmonėmis. Tai parodo, jog kryptingi ir nuoseklūs veiksmai padeda kurti pasitikėjimą Lietuva ir, galiausiai, atneša vis daugiau investicijų,” sakė jis.

Lietuva išlieka verslo paslaugų centrų lydere

2021-ieji dar labiau sutvirtino Lietuvos pozicijas verslo paslaugų centrų sektoriuje. Įgyvendinant 13 patvirtintų projektų, verslo paslaugų sektoriuje bus sukurta daugiau nei pusė – net 2912 – visų šiemet suplanuotų darbo vietų. Ekosistemą sustiprins tiek nauji pasaulinio lygio žaidėjai, tokie kaip „Alter Domus”, „Accenture”, ar „Guidehouse”, tiek Lietuvoje sėkmingai besiplečiančios „Telia” ar „Dematic”. Įmonės Lietuvoje vykdys IT infrastruktūros operacijas, skaitmeninių produktų kūrimo, procesų automatizavimo, programinės įrangos kūrimo, duomenų mokslo bei kitas aukštą pridėtinę vertę kuriančias funkcijas.

„Tokių kompanijų plėtra į Lietuvą įrodo, jog turime pasaulinio lygio talentus, leidžiančius kompanijoms Lietuvoje vystyti kertines funkcijas finansinių paslaugų ar skaitmeninių sprendimų komandose. Kartu, šių kompetencijų koncentracija stiprina Lietuvos pozicijas Šiaurės Europos ICT klasteryje ir tampa puikia vizitine kortele pritraukiant investicijas ateityje,” sako „Investuok Lietuvoje” generalinis direktorius.

Technologijų kompanijos – priešakyje

Pandemijos metu išaugusi skaitmeninių technologijų paklausa išryškino kibernetinės apsaugos, finansinių technologijų paslaugų bei technologijų diegimo poreikį. Globalus sektoriaus augimas į Lietuvą atvedė 18 naujų technologijų įmonių bei paskatino dar 9 plėtrą. Į Lietuvą žengia buvusių „Uber” darbuotojų įkurta „Chronosphere”, skaitmeninių SAP sprendimų kūrėja „LeverX” ir žaidimų įmonė „Melsoft Games”, plėtrą patvirtino JAV programinės įrangos kūrėja “Auriga Expansion” ir Lietuvoje ne vienerius metus sėkmingai veikianti „Unity”.

Prie technologijų sektoriaus Lietuvoje stiprėjimo prisidėjo ir Baltarusijos bendrovės. Šiemet Lietuvoje veiklą pradėti nusprendė dar 15 Baltarusiškos kilmės technologijų įmonių, veikiančių žaidimų, specializuotos programinės įrangos kūrimo bei papildytosios realybės (AR) srityse. Kartu su jomis, į Lietuvą iš Baltarusijos planuoja persikelti apie 1900 aukštos kvalifikacijos specialistų bei 1500 jų šeimos narių. Pasak E. Čivilio: „Baltarusijos IT sektorius yra vertinamas visame pasaulyje, tad prie Lietuvos technologijų ekosistemos prisijungiančios kompanijos ir jų darbuotojai ne tik sustiprins Lietuvos IT kompetencijas, didins mūsų šalies galimybes konkuruoti dėl naujų pasaulinio lygio kompanijų, bet ir padės išryškinti nišas, kuriose galėtume tapti regiono lyderiais, pavyzdžiui, žaidimų kūrimas.”

Stiprėjantis gyvybės mokslų potencialas ir gamybos sektoriaus tendencijos

Lietuva ir toliau siekia išnaudoti pandemijos akivaizdoje išryškėjusį gyvybės mokslų industrijos potencialą. JAV medicinos įrangos gamintoja „Hollister Lietuva” padidino įstatinį kapitalą 17 mln. Eurų, toliau plėtė savo veiklą sukurdama daugiau nei 100 naujų darbo vietų ir tapdama vienu didžiausių šios įmonės padalinių pasaulyje.

Nors pandemijos poveikis pasauliniu mastu bene ryškiausiai atsiliepė gamybos sektoriui, Lietuvos atveju – tiek 2020-ais, tiek 2021-ais metais – sėkmingai veikiančios užsienio kapitalo įmonės ir toliau demonstravo pasitikėjimą Lietuva. Apie plėtros projektus paskelbė ilgus metus veikianti „Danspin” bei baldų gamintoja „Ekornes”, taip pat gamybos ekosistemą papildys Vokietijos modulinių namų sprendimų įmonė „Nokera”.

E. Čivilis teigia, jog būtent stabili verslo aplinka, pažangūs valstybinio lygio sprendimai ir dėmesys investuotojų poreikiams padėjo kurti Lietuvos, kaip patikimos lokacijos ilgalaikėms gamybinėms investicijoms įvaizdį. „Verslo pasaulyje stabili aplinka yra viena iš esminių ilgalaikio augimo sąlygų, siekiant tvarių, į aukštą pridėtinę vertę orientuotų tiesioginių užsienio investicijų ir Lietuva jau kurį laiką yra už tai vertinama. Artimiausiu metu bus kritiškai svarbu įtvirtinti šią poziciją tiek su esamais, tiek su potencialiais užsienio investuotojais.

Talentų ir infrastruktūros klausimus reikia spręsti jau dabar

Rekordiniai metai dar kartą įrodo, kad Lietuva geba konkuruoti su pripažintomis TUI lyderėmis ir pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančius pasaulinius žaidėjus. Kartu, jau dabar laikas siekti reikšmingo proveržio srityse, kurios gali sutrukdyti mūsų šaliai siekti dar ambicingesnių tikslų ateityje.

Viena tokių – talentai, dabar esantys bene esminiu Lietuvos konkurenciniu pranašumu, tačiau greitai galinčiu tapti ir Achilo kulnu. Pasak E. Čivilio: „Investicijos visuomet seks paskui talentus, todėl privalome reaguoti į augančius konkrečių kompetencijų poreikius. IT specialistų trūkumas jau yra didžiulis, kartu auga kompetencijų kompleksiškumas – duomenų analitika, kibernetinis saugumas, virtualioji realybė. Vienas efektyviausių būdų tai spręsti trumpuoju periodu – įdarbinti specialistus iš užsienio. Šiuo keliu žengia daugelis ekonomiškai stiprių ir pažangių valstybių. Talentų pritraukimas leistų užpildyti šiuo metu trūkstamų kompetencijų poreikį ir suteiktų laiko išvystyti lanksčią talentų rengimo sistemą.”

Ilgalaikiu prioritetu išlieka ir infrastruktūros vystymas, ypatingai regionuose – būtent ten 2021 m. pasiskirstys visos suplanuotos investicijos į ilgalaikį turtą. Tolimesnei sėkmingai konkurencijai dėl gamybinių projektų reikalinga išvystyta infrastruktūra ir investicijoms parengti pastatai. „Negalime tikėtis, jog investuotojai patys ties geležinkelio bėgius ar kelius iki statomos gamyklos. Turime tuo pasirūpinti iš anksto, kad įmonės veiklą galėtų pradėti kuo greičiau,” pabrėžia E. Čivilis.

Skaitykite daugiau Investuok Lietuvoje