Lietuvos eksportas per 2022 m. pirmąjį pusmetį paaugo 27,4 proc. lyginant su 2021 m. pirmu pusmečiu. Tokį rezultatą lėmė sparčiai didėjantis lietuviškos kilmės prekių eksportas ir išlaikytas reeksporto augimo tempas.
„Lietuvos eksportuotojai yra pavyzdys pasaulinei verslo bendruomenei, kaip reikia valdyti rizikas, priimti greitus sprendimus ir prisitaikyti nuolat kintančioje ir neapibrėžtoje tarptautinėje ekonominėje erdvėje. Ir toliau užtikriname paramą Lietuvos verslui, dedame labai daug pastangų atverti naujas galimybes ir naujas rinkas lietuviškiems produktams ir ypač daug dėmesio skiriame Lietuvos kaip aukštą pridėtinę vertę galinčios kurti šalies įvaizdžio stiprinimui“, – sako Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Eksporto vertė pirmąjį šių metų ketvirtį augo 30,6 proc., o antrąjį – 24,5 proc. Didžiausią įtaką bendram eksporto augimui turėjo lietuviškos kilmės prekės, kurių eksportas 2022 m. pirmąjį pusmetį padidėjo net 31,1 proc., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Beveik trečdalį visos vertės augimo (10,1 proc. p. iš 31,1 proc.) nulėmė naftos pramonė. Toliau sėkmingai augo inžinerinės pramonės (23,4 proc. arba 4,8 proc. p. iš 31,1 proc.), vaistų ir chemijos pramonės gaminių (23,5 proc. arba 4 proc. p.), maisto pramonės (30,1 proc. arba 3,5 proc. p.), medienos ir baldų pramonės gaminių (atitinkamai 40 proc. ir 22,1 proc. arba po 2,4 proc. p.) eksportas.
„Dėl Rusijos karo Ukrainoje sukeltų įtampų antrojo ketvirčio eksporto raidos perspektyva atrodė neaiški, tačiau matomas tik nedidelis metinio augimo tempo sumažėjimas lyginant ketvirčius tarpusavyje. Be to, Lietuvos apdirbamosios gamybos verslo tendencijos ir lūkesčiai liepos mėn. išliko optimistiniai. Tai leidžia tikėtis, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas augs ir artimiausią ketvirtį, jeigu sąlygos užsienio rinkose iš esmės nepablogės“, – sako Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.
Anot jos, tikėtina, kad kainų augimas lėmė apie pusę viso eksporto augimo tempo ir eksportuojamų prekių kainų kaitos poveikis didėja. 2022 m. pirmąjį ketvirtį vidutiniškai eksporto kainos didėjo 8 proc., o antrąjį – beveik dvigubai sparčiau, t. y. daugiau nei 14 procentų. „Net ir didėjant kainoms, Lietuvos eksporto apimtys taip pat sparčiai auga. Vis dėlto galime stebėti eksporto kiekių lėtėjimo tendenciją. Tikėtina, kad ji turėtų sustiprėti antrąjį 2022 m. pusmetį“, – sako J. Kalendienė.
Pagal rinkas daugiausiai lietuviškos kilmės prekių buvo eksportuojama į Vokietiją (9,9 proc.), Lenkiją (9,2 proc.), JAV (7,9 proc.), Latviją (7,6 proc.) ir Švediją (6,3 proc.). Šios rinkos kartu sudarė 40,8 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės. Dėl karo lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ukrainą per 2022 m. pirmąjį pusmetį sumenko net 48,1 proc. ir 2022 m. pirmąjį pusmetį Ukraina buvo 17-a (2021 m. – 8-a) svarbiausių eksporto rinkų sąraše.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad eksporto į Vokietiją augimo tempas šiek tiek lėtėjo – nuo 30,7 proc. per metus pirmąjį metų ketvirtį iki 24,2 proc. antrąjį ketvirtį. Galimi ekonominiai sunkumai Vokietijoje dėl energijos kainų ir jos stygiaus yra viena iš didžiausių eksporto plėtros rizikų antrojoje šių metų pusėje“, – įvardija J. Kalendienė.
2022 m. pirmąjį pusmetį reeksportas paaugo 21,4 procentus. Inovacijų agentūros analitikų vertinimu, išlaikytas reeksporto augimo tempas buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl bendras eksportas toliau sparčiai didėjo įvedus ekonomines sankcijas pagrindinėms reeksporto rinkoms Rusijai ir Baltarusijai.
Pirmąjį šių metų ketvirtį keitėsi reeksporto struktūra tiek pagal produktus, tiek pagal rinkas. Vartojimo ir investicinių prekių eksportą į Rusiją ir Baltarusiją keičia gamtinių dujų produkcijos eksportas į kaimynines šalis. Gamtinės dujos nulėmė beveik pusę reeksporto vertės augimo (9,2 proc. p. iš 21,4 proc.). 2022 m. pirmąjį pusmetį reeksporto vertė į Rusiją ir Baltarusiją sumažėjo atitinkamai 19,5 proc. ir 2,2 proc. Vis dėlto Rusija (16,7 proc.) kartu su Latvija (20,9 proc.), Lenkija (9,1 proc.), Estija (7,7 proc.) ir Vokietija (5,8 proc.) išliko viena svarbiausių tarp penkių rinkų Lietuvos prekių reeksportui.
