Eksporto veikla daro didelį teigiamą poveikį visos Lietuvos ekonomikos augimui ir atsparumui. Tai taikytina ir mūsų šalies atskirų apskričių ekonomikoms, nes būtent per eksporto veiklą regionai gali užtikrinti tvarią, ilgalaikę ir tolygią ekonomikos plėtrą ir vystymąsi bei mažinti ekonominius bei socialinius netolygumus. Lietuvos ekonomikos augimui greta paslaugų eksporto, svarbiausia prekių eksporto grupė yra lietuviškos kilmės prekių eksportas.
Šių prekių gamyboje ir eksporte dominuoja 4 apskritys: Vilniaus (24 %), Kauno (22 %), Klaipėdos (19 %) ir Telšių (13 %). Taigi iš viso šioms apskritims teko net 77 % lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės, likusioms šešioms – 23 % (arba vidutiniškai po 4 %). Taigi eksporto apimčių skirtumai tarp atskirų apskričių siekia net 16 kartų, o bendrai per 2020 m. Lietuvoje buvo pagaminta ir eksportuota prekių už 17 mlrd. eurų.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės pasiskirstymas (%) pagal apskritis, 2020 m.
Apdirbamosios gamybos sektorius sukuria didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto vertę (80 %, 2020 m.). Tačiau skirstant prekes pagal technologinį lygį (aukštesnis technologinis lygis reiškia, kad gaminame pažangesnius produktus ir juos parduodami galime uždirbti daugiau) matome, kad tiek bendrai Lietuvos, tiek atskirų apskričių prekių eksporto struktūroje dominuoja žemųjų technologijų apdirbamoji gamyba. Jai priskiriamos tokios tradicinės pramonės šakos kaip baldų, medienos, popieriaus, maisto, gėrimų, tabako, tekstilės ir odos gaminių gamyba. Galima išskirti tik dvi apskritis – Vilniaus ir Telšių. Vilniaus apskrityje didžiausią dalį eksporto sudaro vidutinio-aukšto technologinio intensyvumo (tai daugiausiai chemijos pramonės gaminiai, ypač susiję su biotechnologijų sritimi), o Telšių apskrityje – vidutinio-žemo (naftos perdirbimo pramonės) technologinio intensyvumo apdirbamosios gamybos prekės.
2020 m. Lietuvoje nebuvo nei vienos apskrities, kurios prekių eksporto struktūroje dominuotų aukšto technologinio intensyvumo apdirbamosios gamybos prekės, pvz., kompiuteriai, elektroniniai, optiniai gaminiai, vaistai, farmaciniai produktai ir pan. Bendrai šio subsektoriaus prekės sudarė tik 4,2 % Lietuvos apdirbamosios gamybos prekių eksporto. Praktiškai visa (75 %) šių prekių eksporto vertė buvo sukurta Vilniaus apskrityje. Būtent Vilniaus apskrities eksporto struktūroje buvo ne tik didžiausia aukšto (13 %), bet ir vidutinio-aukšto (36 %) technologinio intensyvumo subsektorių dalis apdirbamosios gamybos eksporte. Bendrai abu šie subsektoriai sudarė net pusę apskrities apdirbamosios gamybos prekių eksporto vertės.
2020 m. Vilniaus apskritis dominavo tiek pagal lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtis, tiek pagal technologinius apdirbamosios gamybos pajėgumus. Tai leidžia teigti, kad ši apskritis turi didžiausią potencialą persiorientuoti šiuolaikinės ekonomikos link, kur svarbiausia reikšmė, kuriant pridėtinę vertę, tenka aukštųjų technologijų prekių ir paslaugų sektoriams. Daugelyje kitų apskričių prekių eksporto struktūra ir specializacija yra gana statiška, daugiausiai orientuota į žemos pridėtinės vertės prekių gamybą ir eksportą. Tikėtina, kad daugelis Lietuvos apskričių yra labiau linkusios toliau vystyti vadinamąsias tradicines pramonės šakas, didinant jų veiklos efektyvumą, nei realiai siekiant pokyčių sumanios specializacijos ir šiuolaikinės ekonomikos link.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas ir VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimai.
