Šriftas: A A A
Fonas: Baltas Juodas
Nuotraukos: Rodyti Slėpti

COSME programoje dalyvaujantiems Lietuvos klasteriams skirta 6 milijonų eurų parama

Naujų horizontų ieškantys inovatyvūs ir iniciatyvūs Lietuvos verslai jungiasi prie Europos Komisijos organizuojamos COSME programos, atveriančios kelius tarptautiniam bendradarbiavimui.  Šiemet projekte dalyvauja 6 Lietuvoje veikiantys klasteriai, kurių atstovai vieningi – tokia galimybė pasitaiko tikrai ne kasdien.

Galimybių langas klasteriams

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ir Lietuvos inovacijų centras (LIC) šalies įmonėms teikia inovacijų paramos paslaugas ir koordinuoja tarptautinius projektus. Vienas tokių projektų, kurį organizacijos įgyvendina kartu – „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra („InoLink)“. Projektas skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, jų augimą bei plečia tarptautinį bendradarbiavimą. LIC direktorius Mantas Vilys pastebi, kad šalies klasteriai pamažu evoliucionuoja iš pragmatinio verslo subjektų į inovacijas ir pridėtinę vertę kuriančius rinkos dalyvius. Tai natūraliai skatina žengti į tarptautinę rinką, kurią pasiekti padeda COSME programa.

„Ši programa – tai didžiulė Europos Komisijos iniciatyva ir 30-mečio planavimo vaisius, kurio pagrindinė ašis yra mažo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas ne tik per finansavimą, bet ir per papildomus komponentus: minkštąją paramą, tinklaveiką, kvietimus ir projektus. Matome, kad klasteriai yra subrendę, moka veikti šalies viduje, todėl dabar pats laikas jiems vienytis į europinius klasterius ir tokiu būdu kurti pridėtinę vertę visame pasaulyje“, – sako M. Vilys.

Pašnekovas pastebi, kad stiprūs nacionaliniai klasteriai kol kas nėra pajėgūs tinkamai konkuruoti pasaulinėje rinkoje, todėl bendradarbiavimas, tarptautinių ryšių stiprinimas ir inovacijų kūrimas kartu su užsienio partneriais turėtų tapti Lietuvos klasterių veiklos prioritetu. 

„COSME programoje LIC atlieka strateginės partnerystės klasterizavimo funkciją – klasteriams padeda užmegzti tarptautinius ryšius. Matydami, kad, pavyzdžiui, Ispanijoje veikiantis klasteris yra stiprus vienoje ar kitoje srityje, stengiamės sujungti jį su specializuotais klasteriais, veikiančiais Lietuvoje. Ieškome strateginių partnerių mūsų šalyje, taip papildydami vieni kitus, o ne kurdami tarpusavio konkurenciją“, – pasakoja M. Vilys.

Šiais metais COSMO programai skirtas išties įspūdingas, net 6 mln. eurų biudžetas. Parama skirta stiprinti klasterinių organizacijų ir jų narių bendradarbiavimą, tinklų kūrimą bei mokymąsi. Siekiama į MVĮ nukreipti specializuotas verslo pagalbos paslaugas.

„EK, vykdydama šią programą, tikisi realių pokyčių ir rezultatų, todėl dalyvauti programoje yra kviečiamos tik suinteresuotos įmonės, kurios iš tiesų siekia inovacijų. Kadangi programa veikia konkursiniu principu, norinčiųjų prisijungti išties daug, – sako pašnekovas. – Tam, kad galėtume vystyti įvairius projektus su užsienio partneriais, reikia pasitikėjimo kredito, kurį užsitarnauti nėra taip paprasta. Didieji Europos gamintojai partnerių nesirenka tik pagal siūlomą kainą ar greitį. Labai svarbus akcentas yra pasitikėjimas. Dėl šios priežasties reikia būti matomiems ir girdimiems. Tokios programos kaip COSME atveria kelius ir kuria tą pasitikėjimo kreditą“, – teigia LIC direktorius.

Lietuvos klasteriai apie COSME

Ne pirmus metus COSME programoje dalyvaujantis Lietuvos klasteris –  „Smart Food“. Sveiko, ekologiško ir saugaus maisto ir gėrimų sektoriaus atstovus vienijančio klasterio koordinatorius Giedrius Bagušinskas sako, kad iš prasidėjusio AgriFoodx5.0. projekto, kurį klasteris įgyvendina kartu su Latvijos, Ispanijos ir Portugalijos partneriais, tikimasi išties daug – ne tik kelti klasterio kompetencijų lygį, bet ir prisidėti prie visuomenei aktualių problemų sprendimo.

„Mūsų projektas truks 2 metus. Nuo vasario mėnesio jau pasirašytos sutartys, prasidėjo programos įgyvendinimas. Pirmuosius tris mėnesius vyks susitikimai, darbų planavimas. Šiuo metu ieškome galimos sinergijos, naudingų kontaktų ir pažinčių. Tai – nelengvas darbas, tačiau patirties kaupimas tarptautinėje bendruomenėje atveria plačias galimybes keistis patirtimi, pritaikyti užsienio praktikas Lietuvoje, kelti mūsų kompetencijų lygį“, – sako G. Bagušinskas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad naujausios pažangiosios technologijos turi būti taikomos ne vien tik įmonių efektyvumui didinti, bet ir visuomeninių iššūkių sprendimui, daugiau dėmesio skiriant žiedinei ekonomikai, tvarumui, darbuotojų įsitraukimui.

„Nauja pramonės koncepcija iškelia naujus iššūkius, tad juos spręsti ketiname stiprindami klasterių bendradarbiavimą organizuojant bendrus mokymus, B2B renginius, klasterių atstovų mainus. Visų šių veiklų metu norime skatinti žinių keitimąsi bei naujas partnerystes tarp klasterių, įmonių ir mokslo institucijų atstovų“, – sako „Smart Food“ atstovas.

Programoje  taip pat dalyvaujantis LITEK klasteris, vienijantis įmones ir organizacijas, veikiančias lazerinių ir su jomis susijusių inžinerinių technologijų srityje, vasario mėnesį startavo su nauju COSME projektu BIGINN. Projekto tikslas – sutelkti klasterius ir bendromis jėgomis išnaudoti didžiojo mokslo infrastruktūrų inovacijų ir tarptautinio bendradarbiavimo potencialą.

Klasterio koordinatorė Kristina Ananičienė pastebi, kad klasteriai yra viena iš regiono verslo našumą didinančių priemonių. Tikslinis finansavimas klasterinėms grupėms įgalina tikslingesnį sektoriaus augimą, atveria galimybes ne tik didinti verslo produktyvumą, bet ir skatiną inovacijų kūrimą.

„Projekto metu kartu su partneriais iš Ispanijos ir Danijos kviesime įmones artimiau susipažinti su bendradarbiavimo galimybėmis bei dalyvauti išvykstamuosiuose vizituose į šias infrastruktūras, parodas, konferencijas“, – sako pašnekovė.

Pagrindinis įrankis, kuris užtikrina programos dalyvių bendravimą ir bendradarbiavimą – „ClusterXchange“ platforma. Tai informacinėmis technologijomis paremtas įrankis, vienijantis visus Europos klasterius. Platforma suteikia galimybę įmonėms dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose mainuose: joje vykdomos standartizuotos užklausos, tvirtinamos dienotvarkės, planuojami gyvi ir nuotoliniai susitikimai.

„Viena yra informacija dalintis skaitmeniniu būdu, visai kas kita – gyvai pamatyti, kaip vyksta darbas, kaip veikia įvairūs procesai. Tai išties neįkainojama patirtis. Klasteris – tai lyg bendruomenė, kurioje formuojasi ryšiai tarp žmonių, kuriamas tarpusavio pasitikėjimas, kartu ieškoma bendrų veiklų“, – sako G. Bagušinkas.