Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkas, virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas tapo vienu iš 11 Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) laboratorijų kūrimo dotacijos (angl. Installation Grant) gavėjų. Dotacija taip pat skirta ir dr. Patrickui Pauschui, VU GMC-EMBL partnerystės instituto mokslininkui, jau įkūrusiam laboratoriją. Savo laboratoriją dr. G. Dudas kurs vykdydamas tyrimus, vertinančius keleto ortomiksovirusų šeimos (lot. Orthomyxoviridae), tolimų gripo viruso giminaičių, paviršiaus baltymų gebėjimą įsiskverbti į stuburinių ląsteles.
Dr. Gytis Dudas padarė didžiulį įdirbį Lietuvos SARS-CoV-2 genominės stebėsenos organizavimo srityje. Prieš tai mokslininkas dirbo Trevoro Bedfordo laboratorijoje Sietle.
Kaip sako mokslininkas, nuolat pingančios sekoskaitos technologijos per pastaruosius dešimt metų atskleidė milžinišką RNR virusų įvairovę nariuotakojuose (vabzdžiuose, voragyviuose ir jų giminaičiuose). Tačiau ši informacija iki šiol naudojama paviršutiniškai – daugiau tyrinėjamas skirtingų virusų pasiskirstymas šeimininkuose, vietovėse ar populiacijose, bet skiriama mažiau dėmesio atrastų virusų evoliucijai, dinamikai laike, taip pat ankstesniuose ir skirtinguose tyrimuose aptiktų genetinių sekų sujungimui ir jų bendrai analizei.
Laimėjęs finansavimą, mokslininkas labiausiai kolegoms norėtų palinkėti atkaklumo ir ambicijos. „Vieša paslaptis, kad Lietuvoje dirbantiems mokslininkams sunkiau sekasi gauti finansavimą iš tarptautinių fondų, nepaisant mūsų narystės Europos Sąjungoje ir iniciatyvų, skirtų sumažinti šią atskirtį. Nepabandę teikti tokių paraiškų jų ir negauna, o nusivylimas negavus finansavimo nėra pasaulio pabaiga. Todėl raginčiau savo jaunuosius kolegas niekuomet nenuleisti rankų ir siekti aukščiau“,- sakė Gytis Dudas.
Kartu su dr. G. Dudu 2023 m. EMBO laboratorijos įkūrimo dotaciją gavo VU GMC-EMBL partnerystės instituto mokslininkas dr. Patrickas Pauschas. „Savo laboratoriją įkūriau 2021 m. Todėl man ši dotacija – papildoma, tačiau svarbi parama, padedanti pakylėti laboratorijoje atliekamus tyrimus į naują lygį. Finansiškai ši parama siekia 50–60 tūkst. eurų per metus. Be to, ši kompleksiška programa suteikia galimybę visiškai integruotis į EMBO tinklą“, – sako dr. P. Pauschas.
Dotaciją laimėjęs projektas „Mobilūs genetiniai elementai kaip naujų genomo redagavimo technologijų šaltinis“ nusako dr. Pauscho laboratorijos tyrimų kryptis. Mokslininkų grupė tiria mobiliųjų genetinių elementų, tokių kaip bakteriofagai ar plazmidės, genetinį turinį. Analizuodami šių elementų įvairovę ir biocheminius mechanizmus, mokslininkai siekia juos pritaikyti biotechnologijose.
„Daugiausia atliekame fundamentinius mokslinius tyrimus. Tačiau šie atradimai gali būti naudingi ir biotechnologijose. Tokios sistemos kaip CRISPR-Cas daro tiesioginį poveikį mūsų visuomenei, kadangi yra pritaikomos įvairiose srityse – nuo maisto gamybos iki farmacijos ir medicinos diagnostikos. Tikėtina, kad ateityje biotechnologijų vaidmuo mūsų visuomenėje tik stiprės“, – tvirtina laboratorijos vadovas.
EMBO finansavimo modelis programoje dalyvaujančių šalių mokslininkams tekia kelerių metų finansavimą steigiant tyrimų grupes. Laboratorijos bus įkurtos Lietuvoje, Turkijoje, Estijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Portugalijoje.
EMBO laboratorijos įrengimo dotacija sudaro 50 tūkstančių eurų kasmet nuo trejų iki penkerių metų. Iš jų po 35 tūkstančius eurų kasmet moka šalys EMBO narės (Lietuvoje – Lietuvos mokslo taryba), o likusią dalį – EMBO finansuojanti EMBC (European Molecular Biology Conference). Dotacijos laimėtojai gali kreiptis dėl papildomų smulkių dotacijų (iki 10 tūkstančių eurų per metus).
EMBO dotacijas gavę mokslininkai tampa EMBO jaunųjų tyrėjų tinklo nariais, jiems teikiama profesinė parama, prieiga prie aukščiausio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros. Be to, jie turi galimybę naudotis kita EMBO finansine ir informacine parama, padedančia plėtoti ryšius ir ugdyti įgūdžius.
