Šriftas: A A A
Fonas: Baltas Juodas
Nuotraukos: Rodyti Slėpti
Sprendimai

Lietuvos startuolių ekosistema: ateityje inovuosime dar sparčiau

Lietuvos startuolių ekosistema: ateityje inovuosime dar sparčiau

2024 m. spalio 3 d. Vilniuje jau 12-ąjį kartą vyks tarptautinis ir didžiausias Lietuvoje startuolių ekosistemos renginys „Startup Fair. Pulse 2024“. Šiemet renginio tema „Pulse“ pasirinkta neatsitiktinai ir kvies pasinerti į dinamišką startuolių ekosistemą. Kaip ir kasmet, renginį organizuoja Inovacijų agentūros „Startup Lithuania“ komanda, jame numatoma daugiau nei 2 000 dalyvių iš 68 pasaulio šalių. Tikimasi, kad šis nemokamas renginys ne tik paskatins inovatorius išdrįsti įkurti startuolį, bet ir didins Lietuvos gyventojų supratimą apie startuolių ekosistemos kuriamą vertę visuomenei.

Karolina Urbonaitė, „Startup Lithuania“ vadovė, kuri prie įstaigos vairo stojo prieš pusmetį, sako, kad renginys atliepia pačios startuolių ekosistemos poreikius – jis auga kartu su bendruomene, diktuoja turinio temas ir įgyvendina dabarties tendencijas. Karolina džiaugiasi, kad nuo 2018 m. Lietuvos startuolių ekosistema išaugo net 7 kartus ir tai visų jos dalyvių bei valstybės nuopelnas. „Dealroom“ duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema šiandien vertinama 13,7 mlrd. Eur.

K. Urbonaitei teko stažuotis Silicio slėnyje, JAV. Pasak jos, nors JAV pagrįstai laikomos startuolių rojumi, ten tikrai daug konkurencijos. Kurti ir auginti startuolį Lietuvoje kai kuriais atvejais net lengviau – čia inovatoriai sulaukia didelės valstybės pagalbos ir palaikymo. „Jei turi gerą idėją, tikrai daug šansų, kad sulauksi pagalbos“, – įsitikinusi ji. O ir pati startuolių bendruomenė yra besidalijanti patirtimi ir bendradarbiaujanti. „Lietuvoje tampame atviresni – vis dažniau matome, kaip sėkmingi startuoliai, užauginę savo verslus, investuoja į naujus besikuriančius startuolius, imasi mentorystės. Atrodo, kad visus vienija bendras tikslas – įtvirtinti Lietuvą globaliame startuolių žemėlapyje“, – teigia Karolina.

K. Urbonaitė mini ir valstybės pagalbos startuolių ekosistemai pavyzdžius: pernai Inovacijų agentūra įkūrė „InnoHub Lithuania“ ir Silicio slėnyje prisijungė prie jau beveik dešimtmetį sėkmingai JAV veikiančio „Nordic Innovation House“ – tai platforma, suteikianti galimybę Lietuvos startuoliams ieškoti ryšių JAV. Į Lietuvą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva atėjęs startuolių akceleratorius „Plug and Play“ įsipareigojo per 3 metus Lietuvoje įgyvendinti 5 akceleravimo ciklus net 60-iai startuolių. Taip valstybė siekia startuolius kuriančiam verslui Lietuvoje suteikti galimybę augti, semtis žinių, mokytis iš geriausių. Kalbėdama apie Lietuvos startuolių ekosistemos ypatumus, Karolina pažymi, kad Lietuvoje jiems ilgą laiką buvo būdinga verslą auginti iš nuosavo kapitalo. Pasak jos, šiame etape svarbu pradėti plačiau dairytis į tarptautinius investuotojus. Pernai Lietuvos startuoliai pritraukė 292 mln. Eur investicijų, tačiau liūto dalį sunešė kelios įmonės – kibernetinio saugumo vienaragis „Nord Security“ ir saulės parkų projektavimo programinės įrangos lyderis „PVcase“, kurie pritraukė po 100 mln. USD. Pasak K. Urbonaitės, „svarbu, kad startuoliai gautų pagalbą bei reikiamų žinių, kaip pasiekti tarptautinius investuotojus. Čia reikšmingas mūsų vaidmuo, todėl stengiamės išlikti efektyvia platforma sudarydami galimybes startuoliams vykti į svarbius renginius, parodas užsienyje, kuriuose jie gali užmegzti naudingus ryšius bei dalytis patirtimi.“

Analizuodama Lietuvos startuolių ekosistemos išskirtinumus, K. Urbonaitė sako, kad ji dinamiška ir sparčiai auganti, be to, itin lanksti. „Mūsų startuoliai tikrai adaptyvūs – prisitaikome prie bet kokių veikimo sąlygų. Startuoliai supranta, kad turi kurti globalius sprendimus, tai juos skatina neužsidaryti Lietuvoje, o ieškoti galimybių, kaip išeiti į

tarptautinius vandenis. Tikrai gebame įžvelgti visuotinius dalykus ir pasiūlyti problemų, kurios aktualios ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio visuomenėms, sprendimus“, – įsitikinusi „Startup Lithuania“ vadovė.

Į klausimą, ar Lietuva artimiausioje ateityje turės vienaragį, Karolina atsako, kad yra ne viena įmonė, kuri artėja prie milijardinės vertės, tačiau kada tai nutiks, prognozuoti sunku. Ji sako, kad verta džiaugtis ir kitais pasiekimais: užsienio investicijų pritraukimu, augančiu startuolių skaičiumi. „Tai, kad Vilnius, kuriame startuolių koncentracija didžiausia Lietuvoje, pagal „Startup Blink“ duomenis, yra pirmas Europos Sąjungos kibernetinio saugumo kategorijoje, taip pat yra didžiulis šioje srityje dirbančių įmonių „Nord Security“ ir „Surfshark“ nuopelnas“, – sako K. Urbonaitė.

„Startup Lithuania“ vadovės manymu, svarbiausia – stiprinti ekosistemos tarptautiškumą, didinti startuolių skaičių ir siekti jų kokybės. Startuolių plėtros pamatas – stabilus ir tvirtas, todėl abejonių, kad Lietuva ateityje inovuos dar sparčiau, nekyla.