Šriftas: A A A
Fonas: Baltas Juodas
Nuotraukos: Rodyti Slėpti
Sprendimai

Lietuva pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ Dubajuje: esame atviri kurti kartu

Spalio 1 dieną Dubajuje prasidėsianti ir pusę metų truksianti pasaulinė paroda „EXPO 2020“, tikimasi, taps didžiausiu ir labiausiai lauktu šių ir ateinančių metų tarptautiniu renginiu. Lietuvos paviljono koncepcija sukurta pagal Lietuvos pristatymo užsienyje strategijos pozicionavimo koncepciją Open for Co-creation (Atvira kurti kartu). Siekiama pristatyti Lietuvą kaip šiuolaikišką ir atvirą bendradarbiavimui šalį, išryškinant šalies ekonominį ir globalių sprendimų, keičiančių ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žmonių gyvenimus, kūrimo potencialą.

Nors dėl visą pasaulį sukausčiusios neregėto masto COVID-19 pandemijos pasaulinė paroda per visą savo istoriją (EXPO parodos pasaulyje rengiamos jau 170 metų) pirmą kartą bendru joje dalyvaujančių valstybių sutarimu buvo atidėta metams, nesikeičia nei jos tema („Sujunkime pasaulį, kurkime ateitį“), nei anksčiau planuotas dalyvių skaičius (192 valstybės), nei pavadinimas – nors paroda prasidės 2021 metų spalį ir baigsis 2022 m. kovo 31 d., ji ir toliau vadinsis „EXPO 2020“. Kadangi sunku tiksliai prognozuoti nuolat besikeičiančią pandemijos situaciją, anksčiau planuotas lankytojų skaičius (per šešis mėnesius tikėtasi 25 mln. apsilankymų) ar jų sudėtis (Dubajaus EXPO vis dar pretenduoja būti tarptautiškiausia paroda, sulauksiančia daugiau kaip 70 procentų lankytojų iš užsienio šalių) tikriausiai šiek tiek keisis.

„Nepaisant visų trikdžių, parodai pasiruošta kaip niekad gerai, – sako Lietuvos paviljono generalinis komisaras, Aplinkos ministerijos EXPO skyriaus vedėjas Romas Jankauskas. – Pastatyti visi svarbiausi jos objektai – parodų kompleksas, teminiai paviljonai, Al Wasl aikštė su įspūdingu kupolu, konferencijų ir koncertų salės, parodos personalui apgyvendinti skirtų namų kvartalas, kiti infrastruktūros objektai, iki pat parodos iš miesto atvesta moderni keliolikos kilometrų metro linija, pabaigti įrengti visų parodoje dalyvaujančių valstybių paviljonai.“

 Lietuvos paviljonas, pastatytas pagal konkursą laimėjusios MB „Baukas“ projektą, sujungia modernias ir tradicines architektūros tendencijas: lankytojus pasitinka jauki medinė konstrukcija, papuošta natūralių spalvų tradicinėmis langinėmis, ant pastato sumontuota šiuolaikinė saulės baterijų elektrinė. Savo stiliumi šis 1 000 kv. m. pastatas, įsiterpęs tarp Slovėnijos ir Švedijos paviljonų, puikiai prie jų dera ir kartu pabrėžia šios parodos dalies, skirtos darniam vystymuisi, privalumus.

Centrinę Lietuvos paviljono salę puošia išraiškinga instaliacija – „Kinetinis inovacijų medis“, kurią sukūrė, suprojektavo ir pagamino parodų įmonė „Mart Pro“: tradicinių lietuviškų juostų motyvai joje persipina su vadinamuosiuose „Sėkmės podiumuose“ pristatomais inovatyviais technologiniais sprendimais. Juose parodos lankytojams bus pristatomos Lietuvoje, taip pat bendradarbiaujant su kitomis šalimis sukurtos technologijos ar sprendimai, kuriais siekiama tausoti aplinką ir kurie galėtų keisti pasaulį (visų pirma tai Lietuvos pasiekimai gyvybės mokslų, lazerių, atsinaujinančios energetikos, agro-maisto ir žiedinės ekonomikos bei kitose pažangiausiose srityse).

Salės centre bus sumontuotas sumažintas „Portalo“, šiuo metu jungiančio Vilnių su Liublinu, o ateityje pretenduojančio išplisti po įvairius pasaulio miestus, modelis. Lankytojus į šią salę lydės informatyvūs ir žaismingi kitos su parodomis dirbančios įmonės „Ho Pro“ šiai ekspozicijai pritaikyti skaidraus stiklo ekranai (langai), kurių turinys atspindės neseniai parengtą ir patvirtintą Lietuvos pristatymo pasaulyje strategiją. Ekranuose, kuriuos lankytojai matys išeidami iš salės, bus pristatomi Lietuvos paviljono partneriai ir tiekėjai, taip pat bus kviečiama apsilankyti Lietuvoje visada, o ypač, kai švęsime ką nors svarbaus, pvz., 2022 m., kai Kaunas bus Europos kultūros sostine, ar 2023 m., kai Vilnius minės 700 metų jubiliejų.

Šiuo metu intensyviai dirbama rengiant paviljono verslo, mokslo ir kultūrinių renginių programą. Svarbiausias akcentas – Lietuvos nacionalinė diena, kuri parodoje bus pažymima spalio 22 dieną. Iniciatyvos organizuoti verslo misiją ir forumą šia proga ėmėsi VšĮ „Versli Lietuva“ kartu su VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („Litfood“) ir kitais partneriais.

„Pasaulinė paroda „EXPO 2020“ – tai ypatingas šansas Lietuvos įmonėms užmegzti naujus bei plėtoti jau esamus bendradarbiavimo ryšius su užsienio šalių verslininkais, su kuriais turės progą susitikti Dubajuje vyksiančiame verslo forume bei verslo susitikimuose. Kalbant vien apie Lietuvos verslo pasiekimus JAE rinkoje, turime kuo didžiuotis. Čia jau prekiaujama lietuviškais maisto produktais, baldais, elektronikos prietaisais, maisto produktais. Globalios Lietuvos kompanijos Dubajuje turi savo atstovybes ir plėtoja sėkmingus prekybinius ryšius visame regione. Sukaupta verslo patirtis, eksporto tendencijos ir rinkos pažinimas leidžia identifikuoti prioritetinius Lietuvos sektorius, turinčius didžiausią potencialą užmegzti sėkmingus prekybinius ryšius. Todėl šiame verslo forume ir verslo susitikimuose tikslingai dalyvaus per 50 Lietuvos įmonių iš energetikos, mobilumo, IRT, inžinerinės pramonės, agro-maisto, gyvybės mokslų, biotechnologijų ir lazerių sektorių, taip pat eilė kitų įmonių, kurios ieško partnerių JAE ir neabejotinai sukurs naujas verslo sėkmės istorijas”, –  sako Daina Kleponė, verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros „Litfood“ vadovo Šarūno Celiešiaus teigimu, Jungtinių Arabų Emyratų rinka ir apskritai visas Persijos įlankos regionas Lietuvos maisto pramonės ir kitų sektorių įmonėms yra vienas patraukliausių ir užima aukščiausią vietą tarp prioritetinių eksporto rinkų, todėl būsimas verslo forumas bei verslo susitikimai, tikimasi, padės tvirtą pagrindą ne tik didelėms, tačiau ir mažoms įmonėms, užsienio rinkose žengiančioms pirmuosius žingsnius: „Tikimės, kad aukštos pridėtinės vertės lietuviški produktai ir technologiniai sprendimai sudomins potencialius partnerius, taip užtikrinant glaudesnį dvišalį prekybinį bendradarbiavimą ir atveriant platesnes galimybes žengiant į Vidurinių Rytų ir Afrikos rinkas. Ekspozicijoje ir verslo forume pristatomi inovatyvūs sprendimai, tokie kaip „SuperGarden“ kartu su KTU mokslininkais sukurtas užkandžių spausdintuvas ar „AUGA group“ žemės ūkyje ir maisto produktų gamyboje diegiamos inovacijos be kainos gamtai, neabejojame, padės Lietuvą pristatyti kaip inovatyvią, tvarią ir turinčią ką pasiūlyti šalį.“

Nacionalinio paviljono erdvėse ir verslo forumo metu Lietuva ir jos ekonominis potencialas bus pristatomi pabrėžiant šalies ir verslo inovatyvumą ir gebėjimą kurti globalius ateities sprendimus. Pagrindinės verslo forumo temos: gyvybės mokslai, biotechnologijos ir lazeriai; IRT, akcentuojant kibernetinį saugumą, FinTech, GovTech ir dirbtinį intelektą; maisto pramonė ir maisto sauga, energetikos inovacijos, ypač saulės energetika ir vandenilio technologijos. Verslo forumas vyks spalio 22 d., verslo susitikimų diena – spalio 24 d. 

Nacionalinės dienos kultūrinę programą rengia VšĮ „Vilniaus miesto opera“ – parodos Jubiliejinėje scenoje koncertuos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (vadovas Gintaras Rinkevičius), žinomi Lietuvos operos solistai Vida Miknevičiūtė, Almas Švilpa, Ieva Prudnikovaitė kartu su jaunaisiais talentais Lina Dambrauskaite, Romanu Kudriašovu ir Edgaru Dovidovičiumi; juos papildys elektroninės muzikos meistrai. Lietuvos koncertą, kurį režisuos Dalia Ibelhauptaitė, šventinį vakarą galės stebėti net iki septynių tūkstančių žiūrovų.

Visą parodos laikotarpį paviljone netruks mažesnio ar didesnio masto renginių: paroda prasidės klimato kaitai ir biologinei įvairovei skirta savaite, kitos numatytos savaitės ir forumai bus skirti kosmoso technologijoms, miestų vystymui, žinioms ir švietimui, sveikatos apsaugai, turizmui ir kelionėms, žemės ūkiui ir maisto pramonei, kitoms svarbioms sritims. Lietuvos paviljone, kur yra nenuolatinio pobūdžio renginiams skirta daugiafunkcė erdvė, planuojama rengti tvaraus dizaino ir fotografijų parodas, dokumentinio kino savaitę, parodoje apsilankys grupė „Lietuvos Junior Achievement“ apdovanojimus pelniusių moksleivių, grupė šalies nekilnojamojo turto vystytojų, ne viena verslo delegacija. Nedidelius kultūrinius renginius su mūsų šalies atlikėjų pasirodymais numatoma surengti Lietuvos valstybinių švenčių proga – Vasario 16 d. ir Kovo 11-ąją.

Paviljone nuolat veiks nedidelis lietuviškų patiekalų ir gėrimų restoranas, dirbs suvenyrų krautuvėlė. Šiai veiklai vykdyti buvo atrinkta Vilniaus įmonės „Sauluva“ ir „Sauluvos maistas“. Darbui su paviljono lankytojais jau suburta dvylikos gidų komanda, su ja šiuo metu dirba Lietuvos parodų ir kongresų rūmų pasamdyti specialistai.

Pasaulinės parodos vyksta nuo 1851 m., nuolat vystosi ir keičiasi, bet iki pat mūsų laikų nepraranda svarbos. Savo reikšme ir populiarumu jos lyginamos su olimpinėmis žaidynėmis ir kitais svarbiausiais tarptautiniais renginiais. Dabar pasaulinės parodos rengiamos kas penkerius metus ir trunka šešis mėnesius. Jose dalyvauja dauguma pasaulio valstybių (pvz., Hanoveryje 2000 m. dalyvavo
155 valstybės, Šanchajuje 2010 m. – 192, Milane 2015 m. – 144), šias parodas aplanko milijonai žmonių (pvz., Osakoje 1970 m. užfiksuotas rekordas – 63 mln. lankytojų buvo sumuštas 2010 m., kai parodą Šanchajuje aplankė net 73 mln. žmonių.

Lietuva oficialiai EXPO parodose dalyvauja nuo 1937 m., o atgavusi nepriklausomybę nepraleido nė vienos ir iš viso yra dalyvavusi jau trylikoje EXPO parodų. Aštuoniose iš jų Lietuvos pristatymą organizavo Aplinkos ministerija.