2027 m. šalies kosmoso sektorius sudarytų 1 proc. šalies BVP. Šiuo tikslu dedamos pastangos, kad Lietuvos verslas ir mokslas aktyviai įsitrauktų į kosmoso sektoriaus plėtojimą: Lietuva jau dalyvauja net 30-yje Europos kosmoso agentūros (EKA) projektų, kuriuos įgyvendinant šalies įmonės sulaukė investicijų jau už daugiau kaip 5 mln. eurų. Kas mūsų šalį sieja su kosmosu ir kaip galime prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo kosmose, kalbame su Eigirdu Sarkanu, Inovacijų agentūros „Space Hub“ ekspertu.
Lietuva – kosmoso valstybė?
Paklaustas, ar Lietuva gali būti vadinama kosmoso valstybe, E. Sarkanas patikina, kad oficialių kriterijų, pagal kuriuos galėtume šalis vadinti kosmoso valstybėmis, nėra. „Tai priklauso nuo to, kaip šalys pačios suvokia savo vaidmenį ir ar laikosi tarptautinių Jungtinių Tautų dokumentų. Kosmoso valstybe gali būti laikoma šalis, kuri ratifikavo bent vieną tarptautinį susitarimą, turi kosmoso pramonę, vysto palydovines technologijas ar teikia paslaugas naudodama palydovinius duomenis“, – sako E. Sarkanas.
Viena vertus, Lietuva šį statusą įgijo 2012 m., kai ratifikavo Jungtinių Tautų tarptautinius susitarimus, tačiau, kita vertus, technologiniu požiūriu galima drąsiai teigti, kad Lietuva kosmoso valstybės statusą įgijo 2014 m., kai buvo paleisti du lietuviški palydovai „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“, sukurti Kauno technologijos universitete ir Vilniaus universitete. Šie projektai ne tik atskleidė Lietuvos mokslininkų ir inžinierių galimybes, bet ir tapo šalies kosmoso industrijos pradžia.
LituanicaSAT-1 palydovo pagaminimas bei paleidimas paženklino ir lietuviškos įmonės „NanoAvionics“ įkūrimą. Prabėgus dešimtmečiui po įmonės įkūrimo galima drąsiai teigti, kad tai viena iš pasaulyje pirmaujančių mažųjų palydovų gamintojų, vertinama tiek NASA, tiek EKA, tiek ir atskirų šalių nacionalinių kosmoso agentūrų, tiek ir tarptautinių kosmoso pramonės flagmanų. Nepaisant to, kad prieš keletą metų Norvegijos technologijų bendrovė „Kongsberg Defence & Aerospace“ įsigijo „NanoAvionics“, įmonė visą savo veiklą, darbo vietas ir mokamus mokesčius toliau išlaiko Lietuvoje.
„Vis dėlto Lietuva turi gilias ryšių su kosmosu tradicijas. Algirdas Avižienis, vienas žymiausių bei Lietuva garsinančių Lietuvos mokslininkų visame pasaulyje, dar praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje sukūrė savaime susitaisantį kompiuterį. Mokslininkas 1970 m. gavo šio išradimo JAV patentą. Šio kompiuterio technologiniai principai buvo įdiegti į „Voyager“ palydovus, kurie net ir praėjus beveik 50 metų po paleidimo į kosmosą vis dar siunčia mokslinius tyrimų duomenis. Prie tos pačios „Voyager“ misijos yra prisidėjęs ir Lietuvos išeivijos mokslininkas Jonas Žmuidzinas“, – pasiekimus vardija E. Sarkanas.
Lietuva – asocijuota EKA narė
2023 m. pasaulinė kosmoso sektoriaus vertė buvo didesnė nei 554 mln. eurų. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį ji patrigubės ir sieks 1,66 trilijono eurų. Siekdama įsilieti į globalią kosmoso pramonę, 2021 m. Lietuva tapo asocijuota EKA nare.
2022 m. Inovacijų agentūroje įsteigtas „Space Hub“, kuris padeda Lietuvos verslams ir mokslininkams užmegzti ryšius su EKA ekspertais bei dalyvauti tarptautiniuose projektuose. „Vienas svarbiausių sektorių, kuriame Lietuva turi pranašumų, yra lazeriai. Šio sektoriaus atstovai dar gerokai iki asocijuotos narystės sėkmingai dirbo EKA projektuose vystydami ir diegdami savo technologijas. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonė gamino komponentus EKA „Aeolus“ palydovui. Didelį potencialą turi ir gyvybės mokslai, kurie taip pat žengia į kosmoso sektorių su savo technologiniais bei inovaciniais sprendimais. Ateityje misijos į kosmosą ilgės, tad čia atsiras didelės galimybės biotechnologijų, medicinos ar net sociologijos, antropologijos bei psichologijos sektoriams“, – tvirtina Inovacijų agentūros atstovas.
Didžiausią kosmoso rinkos dalį šiuo metu užima ryšių technologijos, pavyzdžiui, palydovai, teikiantys internetinį ryšį. Šioje srityje lyderiauja įmonė „SpaceX“. „Šiuo metu aktyviai vystomos ir kvantinės ar lazerinės ryšio technologijos, kurio yra daug saugesnės, greitesnės ir patikimesnės. Galima pasidžiaugti, kad Lietuva su įmone „Astrolight“ priešakyje sėkmingai prisideda prie šių technologijų vystymo ir jau turi pripažinimą EKA kontekste“, – teigia E. Sarkanas.
Palydovų skaičius Žemės orbitoje pastaraisiais metais auga eksponentiškai. Tai reiškia, kad didėja poreikis užtikrinti palydovų saugumą ir patikimumą. Šioje srityje turime vieną iš lyderių Europoje – lietuvišką įmonę „Sensmetry“, kuri šiais metais sulaukė tarptautinio pripažinimo už savo vystomus bei palydovuose diegiamus IT sprendimus. Jie leidžia ne tik aptikti esamus menkiausius sutrikimus, bet ir prognozuoti juos siekiant užtikrinti patikimą palydovų veikimą.
E. Sarkanas nurodo kitą svarbų iššūkį – tai kosmoso šiukšlės. Jos kelia grėsmę palydovams ir kitai įrangai. Dabar kuriamos technologijos, kaip jas pašalinti, pavyzdžiui, naudojant lazerius ar robotines rankas. „Taip pat plėtojamos palydovų autonominio aptarnavimo kosmose paslaugos – šis segmentas ateityje taps itin reikšmingas“, – įsitikinęs jis.
„Artimiausiais dešimtmečiais kosmosas taps daug prieinamesnis. Natūralu, kad taip atsivers daugiau galimybių prisidėti prie kosmoso turizmo vystymo. Šiuo metu kelionės į kosmosą yra brangios, tačiau nenustebčiau, jeigu ateityje bilieto į kosmosą kaina prilygtų kelionei į Antarktidą. Tokia kelionė šiandien kainuoja apie 10 tūkst. eurų“,– apie ateities planus pasakoja E. Sarkanas
Kuo Lietuvai svarbus Europos Komisijos gynybos ir kosmoso komisaro portfelis?
Gruodį darbą pradėjo Lietuvos išrinktas europarlamentaras A. Kubilius, paskirtas Europos Komisijos gynybos ir kosmoso (angl. defence and space) komisaru. E. Sarkano nuomone, tai pozityvus dalykas, kuris sudarys galimybę griauti egzistuojančius mitus ir vyraujantį skepticizmą dėl investicijų į šį sektorių, taip pat daugiau ir dažniau kalbėti apie jo kuriamą pridėtinę vertę.
„Tai, kad šį portfelį gavo Lietuvos atstovas, suteikia galimybę plačiau pristatyti kosmoso technologijas Lietuvoje ir už jos ribų, plėsti žmonių supratimą apie kosmosą bei vystomas jo technologijas ir inovacijas. Kosmoso technologijos jau dabar naudojamos žemiškoms problemoms spręsti. Pavyzdžiui, Lietuvoje Nacionalinė mokėjimo agentūra naudoja palydovinius duomenis tam, kad analizuotų, kokie pasėliai auginami, ir nustatytų jų būklę. Taip sutaupoma tūkstančiai darbo valandų, nes nereikia fiziškai vykti į kiekvieną lauką ir tikrinti bei skaičiuoti, kiek ir ko yra auginama. Ir tai tik vienas pavyzdys, nes palydoviniai duomenys gali būti naudojami pradedant žemės ūkiu, baigiant nekilnojamojo turto projektų vystymu“, – tokias perspektyvas mato E. Sarkanas.
Pasak pašnekovo, technologijos kosmose turi didžiulį potencialą kurti paslaugas ir produktus, kurie pagerina mūsų kasdienį gyvenimą – nuo tikslių žemės ūkio sprendimų iki vandens kokybės ar potvynių stebėjimo ir prognozavimo: „Lietuva šioje srityje ne tik turi visas galimybes augti, tačiau tai jau sėkmingai daro.“
Kosmosas Lietuvai nėra tik ambicija – tai sparčiai auganti sritis, kuri jau dabar neša apčiuopiamą naudą šalies mokslui, verslui ir visuomenei.
