2024 m. gruodžio 16 d. Vilniaus arkikatedros požemiuose buvo atrasta slaptavietė, kurioje daugiau nei 90 metų slypėjo Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijos. Šis atradimas atskleidė ne tik karališkųjų insignijų grožį, bet ir ilgametę šių vertybių paieškų istoriją.
Atradimas, atkuriantis praeitį
Slėptuvėje rastos Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtos insignijos: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandinė, medalionas, žiedas ir karsto lentelė, Barboros Radvilaitės karūna, skeptras, valdžios obuolys, trys žiedai, grandinė ir dvi karsto lentelės.
Slaptavietėje taip pat rastos 6 sidabrinės plaketės, puošusios Šv. Kazimiero koplyčią ir nemažai votų: žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos. Rasta ir Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.
„Šios karališkos insignijos yra ne tik meno ir istorijos stebuklai, bet ir simboliai, įprasminantys Lietuvos valstybingumo tradicijas bei sostinės svarbą,“ – teigia Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupas Gintaras Grušas.
Slaptavietės paieškos istorija
Šios vertybės buvo paslėptos 1939 m., kai Vilniaus katedros kapitula, bijodama Antrajam pasauliniam karui kylančių grėsmių, užmūrijo svarbiausias Katedros vertybes. Tuo metu paslėptos ne tik valdovų insignijos, bet ir kiti religiniai bei istoriniai objektai.
Vertybių paieškos tęsėsi ne vieną dešimtmetį. Pirmą kartą Katedros požemiai atidžiau tyrinėti dar 1931 m., kuomet buvo atrasta valdovų laidojimo kripta. Vėliau, 1985 m., atidengtas Katedros lobynas, tačiau valdovų insignijų slaptavietė liko neatrasta.
Po Nepriklausomybės atkūrimo buvo imtasi naujų paieškų. 2009 m. Lenkijos kultūros ministerija kartu su Lietuvos paveldosaugos institucijomis inicijavo tyrimus, naudodama georadarus, termovizorius ir metalo detektorius. Vis dėlto, šie bandymai rezultatų nedavė. Tik 2024 m. gruodį, pasitelkus modernią endoskopinę kamerą, liudininko pasakojimus ir tarpukario brėžinius, slaptavietė pagaliau buvo atrasta.
Vertybių ateitis
Atrastos regalijos bus kruopščiai ištirtos, restauruotos ir paruoštos pristatyti visuomenei. Šis atradimas ne tik praturtina Lietuvos istoriją, bet ir suteikia naujų galimybių tyrinėti valstybingumo simbolius bei Vilniaus, kaip kultūrinio centro, svarbą.
Vilniaus arkikatedra dar kartą įrodo savo, kaip gyvo istorijos lobyno, reikšmę, atskleidžiant paslaptis, kurios formavo Lietuvos ir Lenkijos istoriją.
