Atvira platforma inovacijoms

Inovacijoms palanki aplinka
Pasaulinio lygio talentai
Verslo ekosistemos

Palanki terpė finansų technologijoms vystyti

Greita ir beprecedentė Lietuvos kelionė į finansinių technologijų Olimpą stebino ne vieną užsienio analitiką ir žurnalistą. Vos per penkerius metus šalies Fintech“ bendruomenė išaugo net dešimt kartų, ir dabar skaičiuoja virš 230 įmonių. Dalis jų – naujokai, bet jų tarpe matome ir tokius pasaulyje žinomus vardus kaip SumUp, Revel Systems, Mambu ir Revolut, kurie Lietuvoje ne tik vysto savo verslą, bet ir kuria bei testuoja naujus produktus.

Palanki terpė šios srities įmonėms atsirado ne savaime ir tikrai ne per naktį. Prie tinkamos aplinkos kūrimo smarkiai prisideda Lietuvos bankas – vienas progresyviausių centrinių bankų Europoje. Startuoliai ir brandūs „Fintech“ žaidėjai gali naudotis LB vystoma „Newcomer“ programa, padedančia įsitvirtinti šalyje. O kurgi dar visa eilė bandomųjų aplinkų (angl. sandbox), kur įmonės gali testuoti naujus, dar kuriamus sprendimus.

Dėl šių ir kitų privalumų šalies „Fintech“ sektorius, šiuo metu turintis daugiausiai licencijuotų įmonių tarp ES valstybių, pelnytai tapo šalies vizitine kortele užsienyje. Pasaulyje patenkame į patraukliausių šalių kurtis „Fintech“ įmonėms TOP5, o mus lenkia (kol kas!) tik JAV, JK ir Singapūras.

Dėmesio centre – gyvybės mokslai

Noras pirmauti yra neatsiejamas sėkmės elementas. Lietuva išsikėlė ambicingą tikslą tapti gyvybės mokslų lydere iki 2030-ųjų, ir su kiekvienais metais šis tikslas atrodo vis labiau pasiekiamas. Beje, ši lyderystė yra aiškiai apibrėžta – 5 proc. šalies BVP.

Bendrai šios srities moksliniams tyrimams paskirta €678,9 mln. ES lėšų, o dar €400 mln. investuota į gyvybės mokslų infrastruktūrą. Jau matome šių pastangų rezultatus – gyvybės mokslų sektorius Lietuvoje jau sukuria 2 proc. BVP, o tai net šešis kartus daugiau, nei ES vidurkis.

Didžioji dalis Lietuvos gyvybės mokslų kompetencijų ir potencialo sutelkta Vilniuje. Čia pasaulį keičiantys atradimai gimsta bendradarbiaujant tarptautinei mokslininkų bendruomenei. Vienas geriausių to pavyzdžių yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro pasirašytas susitarimas su Europos molekulinės biologijos laboratorija (EMBL), numatantis įsteigti Partnerystės institutą genomo redagavimo technologijoms vystyti. Šis žingsnis suteiks dar daugiau galimybių Lietuvoje vykdyti pasauliniu mastu konkurencingus tyrimus.

Lazerinė lyderystė ir naujos galimybės

Lietuva gali pelnytai vadintis lazerių valstybe. Per dešimtmečius sukauptos žinios ir kompetencijos Lietuvos mokslininkams leidžia kurti produktus, naudojamus palydovuose, erdvėlaiviuose, ieškant vaistų nuo vėžio ir sprendžiant branduolinių atliekų utilizavimo iššūkius. Mūsų lazeriais naudojasi NASA ir CERN, IBM, „Hitachi“, „Toyota“, „Mitsubishi“ ir net 90 iš 100 geriausių pasaulio universitetų.

Lietuva žinoma kaip itin trumpo impulso lazerių lyderė – mūsų šalies gamintojai yra atsiriekę daugiau nei pusę šios srities pasaulinės rinkos. 2019 m. lietuvių sukurta viena galingiausių pasaulyje „SYLOS“ lazerių sistema buvo įdiegta tarptautinio tyrimų centro laboratorijoje Vengrijoje. O 2021 m. Lietuva tapo viena iš Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo steigėjų. Šis „lazerių CERN‘as“ suteikia lietuvių mokslininkams prieigą prie moderniausių pasaulyje lazerių sistemų.

Be mokslo institucijų, Lietuvos lazerių sektorius vienija daugiau nei 40 įmonių. Jų kuriami produktai dažnai neturi atitikmenų pasaulyje, todėl šios įmonės retai konkuruoja tarpusavyje. Šiandien Lietuva eksportuoja lazerius ir lazerių technologijas į daugiau nei 70 šalių.

Kur IT įmonės auga kaip ant mielių

Jei kada nors naudojotės VPN tinklu, žymėjotės suvartotas kalorijas programėlėje arba esate užsisakę ką nors iš didelės e. prekybos parduotuvės, tikėtina, kad prie sklandžios vartotojo patirties prisidėjo Lietuvoje kuriami technologiniai sprendimai. Tokie vietos žaidėjai kaip NFQ, „TeleSoftas“ ir „Kilo Health“ kuria produktus klientams visame pasaulyje. Tuo pačiu metu tokie pasaulinio lygio žaidėjai kaip „Wix.com“ ir „Unity“ įtraukia Lietuvoje esančius kolegas kuriant sprendimus, kurie pasiekia dešimtis milijonų vartotojų visame pasaulyje.

IT sektoriaus Lietuvoje varomoji jėga yra aukštos kvalifikacijos profesionalai ir didelė patirtis sukaupta tiekiant programinės įrangos kūrimo paslaugas įmonėms visame pasaulyje. 2018 metų duomenimis, IT sektorius sukūrė 4,9% Lietuvos BVP.

1001 startuolio šalis

Ar kada nors susimąstėte, kodėl Lietuvoje veikiančių startuolių (tiek vietos, tiek užsienio kapitalo) skaičius jau perkopė tūkstantį? Tam yra net kelios priežastys. Visų pirma, Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos verslo finansavimui ir veikia dėmesingos valdžios institucijos, atsakingos už startuolių ekosistemos priežiūrą. Pagal startuoliams valdžios teikiamą finansavimą vienam gyventojui Lietuva lenkia net Skandinavijos šalis! Paramą relokacijos, verslo plėtros ir teisiniais klausimais startuoliams teikia tokios institucijos kaip „Versli Lietuva“, „Go Vilnius“ ir Lietuvos bankas.

Kadangi Lietuvos startuolių ekosistemoje šiuo metu dirba daugiau nei 11 600 žmonių, o į IRT rinką kasmet žengia daugiau nei tūkstantis specialistų, jų pasiūla išlieka aukšta.

Būtent dėl šių sąlygų Lietuvoje suklestėjo startuolių bendruomenė, kuri 2019 m. padovanojo Lietuvai pirmąjį „vienaragį“ (startuolį vertinamą virš 1 mlrd. eurų) – Vinted.   

Kaip bebūtų, Vinted nėra vienintelė Lietuvos startuolių ekosistemos pažiba. Paminėjimo nusipelno ir daugybė kitų kitų pažangių įmonių, kurių darbai ir vystomi sprendimai garsina Lietuvą už jos ribų.

  • Trafi“ yra 2007 m. įsteigtas startuolis, kuriantis judumo sprendimus daugiau nei 10-yje pasaulio šalių bei turintis filialų Paryžiuje ir Berlyne (tolesni planai veda į Pietų Ameriką ir Aziją). Įmonės siūlomos technologijos jau dabar tarnauja daugiau nei 50 mln. kasdien skirtinguose pasaulio miestuose į darbą keliaujančių žmonių. „Trafi“ mobilioji programėlė skatina dalijimosi ekonomiką bei padeda tiek vietos gyventojams, tiek miestų svečiams susigaudyti renkantis geriausią maršrutą.
  • „Vinted“ yra pirmasis Lietuvos „vienaragis“, kurio vertė šiuo metu siekia daugiau nei  3,5 mlrd. eurų. Įmonės tikslas yra populiarinti tvarią madą ir žiedinę ekonomiką visame pasaulyje. Platformos vartotojai iš 11 Europos šalių siūlo daugiau nei 180 mln. drabužių bei prekių vaikams.
  • Tesonet“ yra vienas didžiausių Lietuvos startuolių, netrukus galintis tapti antruoju šalies „vienaragiu“. Įsteigta prieš 10 metų, Tesonet į pasaulį paleido ne tik visą virtinę IT produktų, bet ir kelias ne mažiau sėkmingas įmones, kaip „Nord Security“. Naujausias šios šeimos narys yra 2021 m. iš klientų aptarnavimo departamento išaugusi bendrovė „CyberCare“, teikiančia kibernetinio saugumo produktų aptarnavimo paslaugas.

Kitos Lietuvai svarbios sritys