Atvira platforma inovacijoms

Palanki terpė finansų technologijoms vystyti

Greita ir beprecedentė Lietuvos kelionė į finansinių technologijų Olimpą stebino ne vieną analitiką ir žurnalistą. Fintech kompanijoms „Brexit“ laikotarpiu Lietuva tapo vieta, kurioje įmonės pamatė daugybę privalumų, visų pirma greitą licencijų išdavimą. Lietuvos institucijos pasinaudojo šia galimybe ir parodė, kad  dėl bendro tikslo gali veikti kartu, greitai ir kryptingai.  Šiandien Europoje Lietuva dažnai vadinama viena iš Europos Fintech industrijos lyderių – jau ne vienerius metus mūsų šalis pirmauja pagal išduotų licenzijų skaičių ES.  Pastarieji keleri metai, kurie buvo pilni iššūkių,  įrodė Lietuvos Fintech sektoriaus atsparumą ir lankstumą bei privertė sektorių žengti brandos link. 2023 metais Lietuvoje veikė 276  Fintech bendrovės. Nuo 2014 m. šių bendrovių skaičius išaugo beveik penkis kartus. Reikšmingai didėjo darbuotojų skaičius: 2023 m. sektoriuje dirbo daugiau nei 7 000 žmonių.

Šalyje daugėja jaunų specialistų (16-34 m.), besirenkančių informacines komunikacines technologijas. 2020-2021 m. jų skaičius išaugo 17 proc., iki 52 tūkstančių. Tai džiuginanti žinia, nes šių specialistų poreikis didžiulis.

Be to, mūsų šalyje viena mažiausių pinigų plovimo rizika – pasaulyje užimame 8 vietą Bazelio instituto sudaromame reitinge.

Dėmesio centre – gyvybės mokslai

Lietuva išsikėlė ambicingą tikslą tapti gyvybės mokslų lydere iki 2030-ųjų, ir su kiekvienais metais šis tikslas atrodo vis labiau pasiekiamas. Beje, ši lyderystė yra aiškiai apibrėžta 5 proc. šalies BVP rodikliu. Gyvybės mokslų įmonės yra vienos pelningiausių šalyje – 90 proc. jų produkcijos eksportuojama į visą pasaulį. 2021 m. Lietuva įsijungė į Europos molekulinės biologijos elito klubą – Lietuvoje įsikūrė Europos molekulinės laboratorijos (EMBL) partnerystės institutas. Šio centro įkūrimas Lietuvoje – tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas.

Lietuviški lazeriai – visame pasaulyje

Aukštos kompetencijos Lietuvos mokslininkams leidžia kurti produktus, naudojamus palydovuose, erdvėlaiviuose, ieškant vaistų nuo vėžio ir sprendžiant branduolinių atliekų utilizavimo iššūkius. Mūsų lazeriais naudojasi NASA ir CERN, IBM, „Hitachi“, „Toyota“, „Mitsubishi“ ir net 95 iš 100 geriausių pasaulio universitetų.

Lietuva žinoma kaip itin trumpo impulso lazerių lyderė – mūsų šalies gamintojai yra atsiriekę daugiau nei pusę šios srities pasaulinės rinkos. 2019 m. lietuvių sukurta viena galingiausių pasaulyje „SYLOS“ lazerių sistema buvo įdiegta tarptautinio tyrimų centro laboratorijoje Vengrijoje.

Tačiau ši sėkmės istorija turi tęsinį! Rugpjūčio 25 d. įmonių „Ekspla“ ir „Light Conversion“ konsorciumas baigė diegti ir testuoti didelio pajėgumo lazerinę sistemą SYLOS 3 (angl. SYLOS – Single Cycle Laser) ELI-ALPS (angl. Extreme Light Infrastructure Attosecond Light Pulse Source) mokslinių tyrimų institute Segede, Vengrijoje. Dėl savo unikalių parametrų vienintelė tokia pasaulyje sistema jau prieinama mokslininkų bendruomenei.

2021 m. Lietuva tapo viena iš Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo steigėjų. Šis „lazerių CERN’as“ suteikia lietuvių mokslininkams prieigą prie moderniausių pasaulyje lazerių sistemų.

2024 m. Lietuvos lazerių pasaulį sudrebino žinia apie garbingą apdovanojimą – lazerių kūrėjams „Ekspla“ buvo įteiktas lazerių pramonės „Oskaras“ – prestižinis „SPIE Prism Awards 2024“ apdovanojimas.  Apdovanojimas įteiktas už geriausią lazerį „FemtoLux 30“. Lietuvos lazerių bendruomenėje tai yra tik antrasis apdovanojimas, 2010 m. pirmasis pelnytas irgi „Ekspla“ komandos.

Lietuvos lazerių sektorius vienija daugiau nei 50 įmonių. Jų kuriami produktai dažnai neturi atitikmenų pasaulyje, todėl šios įmonės retai konkuruoja tarpusavyje. Šiandien Lietuva eksportuoja lazerius ir lazerių technologijas į daugiau nei 80 šalių.

Startuolių šalis

Ar kada nors susimąstėte, kodėl Lietuvoje veikiančių startuolių (tiek vietos, tiek užsienio kapitalo) skaičius jau artėja prie tūkstančio? Tam yra net kelios priežastys. Visų pirma Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos verslo finansavimui ir veikia dėmesingos valdžios institucijos, atsakingos už startuolių ekosistemos priežiūrą. O ir pati startuolių bendruomenė O ir pati startuolių bendruomenė yra besidalijanti patirtimi ir bendradarbiaujanti.  Sėkmingi startuoliai, užauginę savo verslus, investuoja į naujus besikuriančius startuolius, imasi mentorystės.

2021 m. startuoliai susibūrė į asociaciją „Unicorns Lithuania“, kuri šiuo metu vienija daugiau nei 40 Lietuvos startuolių. Asociacija kelia ambicingą tikslą – iki 2025 m. sukurti ekosistemą, kuri turėtų 2 tūkst. Lietuvoje veikiančių startuolių, atlyginimą mokančių 30 tūkst. darbuotojų ir šalies biudžetą kasmet papildančių 375 mln. eurų mokesčių.

Šiandien Lietuvoje turime tris vienaragius: „Vinted“ (2019), „Nord Security“ (2022) ir „Baltic Classifieds Group“ (2023).

Į klausimą, ar Lietuva artimiausioje ateityje turės vienaragį, „Startup Lithuania“ vadovė Karolina Urbonaitė atsako, kad yra ne viena įmonė, kuri artėja prie milijardinės vertės, tačiau kada tai nutiks, prognozuoti sunku. Ji sako, kad verta džiaugtis ir kitais pasiekimais: užsienio investicijų pritraukimu, augančiu startuolių skaičiumi. „Vilnius pagal „Startup Blink“ duomenis, yra pirmas Europos Sąjungos kibernetinio saugumo kategorijoje. Be jokios abejonės tame yra ir  didžiulis šioje srityje dirbančių įmonių „Nord Security“ ir „Surfshark“ nuopelnas“, – sako K. Urbonaitė.

Kaip bebūtų, „Vinted“ ir „Nord Security“, „Baltic Classifieds Group“  nėra vienintelės Lietuvos startuolių ekosistemos pažibos. Paminėjimo nusipelno ir daugybė kitų pažangių įmonių, kurių darbai ir vystomi sprendimai garsina Lietuvą už jos ribų.

• „Trafi“ yra 2007 m. įsteigtas startuolis, kuriantis judumo sprendimus daugiau nei 10-yje pasaulio šalių bei turintis filialų Paryžiuje ir Berlyne (tolesni planai veda į Pietų Ameriką ir Aziją). Įmonės siūlomos technologijos jau dabar tarnauja daugiau nei 50 mln. kasdien skirtinguose pasaulio miestuose į darbą keliaujančių žmonių. „Trafi“ mobilioji programėlė skatina dalijimosi ekonomiką ir padeda tiek vietos gyventojams, tiek miestų svečiams susigaudyti renkantis geriausią maršrutą.
• „Vinted“ yra pirmasis Lietuvos vienaragis, kurio vertė šiuo metu siekia daugiau nei 3,5 mlrd. eurų. Įmonės tikslas yra populiarinti tvarią madą ir žiedinę ekonomiką visame pasaulyje. Platforma naudojasi vartotojai iš 15 Europos šalių. 2022 m. startuolis įdiegė ir siuntų pristatymo paslaugą.
• „Baltic Classifieds Group“ priklauso skelbimų protalai Autoplius.lt, Aruodas.lt, Skelbiu.lt, CVbankas, ir kiti. Startuolis taip pat kontroliuoja keliolika skelbimų portalų Lietuvoje, Estijoje, ir Latvijoje.
• „Tesonet“ yra vienas didžiausių Lietuvos startuolių, turintis daugiausia darbuotojų Lietuvoje (beveik 2 tūkst.). „Tesonet“ į pasaulį paleido ne tik visą virtinę IT produktų, bet ir kelias ne mažiau sėkmingas įmones, kaip „Nord Security“. Naujausia šios šeimos narė yra 2021 m. iš Klientų aptarnavimo departamento išaugusi bendrovė „CyberCare“, teikianti kibernetinio saugumo produktų priežiūros paslaugas.
• „Nord Security“ visame pasaulyje turi per 15 mln. klientų. Žinomiausi bendrovės produktai – virtualus privatus tinklas „Nord VPN“, slaptažodžių tvarkyklė „Nord Pass“, dokumentų šifravimo programinė įranga „Nord Locker“. Bendrovė turi biurų Vilniuje, Kaune ir Berlyne.
• „Kilo Health“, sveikatos technologijų įmonė, 2022 m. pateko į sparčiausiai augančių technologijų įmonių TOP 50, kurį kasmet sudaro tarptautinė audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Deloitte“ ir užėmė antrąją vietą. Startuolis šiuo metu įdarbino 600 žmonių, yra sukūręs 15 produktų