Atvira platforma inovacijoms

Inovacijoms palanki aplinka
Pasaulinio lygio talentai
Verslo ekosistemos

Palanki terpė finansų technologijoms vystyti

Greita ir beprecedentė Lietuvos kelionė į finansinių technologijų Olimpą stebino ne vieną užsienio analitiką ir žurnalistą. 2021 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 265 Fintech bendrovės, arba 35-iomis daugiau nei prieš metus (13 proc. augimas). Nuo 2014 m. šių bendrovių skaičius išaugo beveik penkis kartus. Fintech sektoriuje dirbo 5 900 žmonių, arba beveik 50 proc. daugiau nei 2020-aisiais.

Dalis jų – naujokai, bet tarp jų matome ir tokius pasaulyje žinomus vardus kaip „SumUp“, „Revel Systems“, „Mambu“ ir „Revolut“, kurie Lietuvoje ne tik vysto savo verslą, bet ir kuria bei testuoja naujus produktus.

Palanki terpė šios srities įmonėms atsirado ne savaime ir ne per naktį. Prie tinkamos aplinkos kūrimo prisideda Lietuvos bankas (LB) – vienas progresyviausių centrinių bankų Europoje. Startuoliai ir brandūs Fintech žaidėjai gali naudotis LB vystoma „Newcomer“ programa, padedančia įsitvirtinti šalyje. Pasitelkdamos verslo inkubatorius (angl. sandbox), įmonės gali testuoti naujus dar kuriamus sprendimus.

Lietuvą pasirinkusios įmonės pabrėžia Fintech sektoriaus palankų reguliavimą ir infrastruktūrą. Fintech verslui palanki aplinka fiksuojama ir pagal tarptautinius įvertinimus. Lietuva praėjusiais metais užėmė 10 vietą pasauliniame Fintech reitinge. Be to, čia yra viena mažiausių pinigų plovimo rizika – pasaulyje užimame 9 vietą Bazelio instituto sudaromame reitinge. Pagal išduotas licencijas Lietuva vertinama kaip didžiausia Fintech bendruomenė Europos Sąjungoje.

Dėmesio centre – gyvybės mokslai

Lietuva išsikėlė ambicingą tikslą tapti gyvybės mokslų lydere iki 2030-ųjų, ir su kiekvienais metais šis tikslas atrodo vis labiau pasiekiamas. Beje, ši lyderystė yra aiškiai apibrėžta 5 proc. šalies BVP rodikliu. Gyvybės mokslų įmonės yra vienos pelningiausių šalyje – 90 proc. jų produkcijos eksportuojama į visą pasaulį. 2021 m. Lietuva įsijungė į Europos molekulinės biologijos elito klubą – Lietuvoje įsikūrė Europos molekulinės laboratorijos (EMBL) partnerystės institutas. Šio centro įkūrimas Lietuvoje – tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas.

Lazerinė lyderystė ir naujos galimybės

Lietuva gali pelnytai vadintis lazerių valstybe. Per dešimtmečius sukauptos žinios ir kompetencijos Lietuvos mokslininkams leidžia kurti produktus, naudojamus palydovuose, erdvėlaiviuose, ieškant vaistų nuo vėžio ir sprendžiant branduolinių atliekų utilizavimo iššūkius. Mūsų lazeriais naudojasi NASA ir CERN, IBM, „Hitachi“, „Toyota“, „Mitsubishi“ ir net 95 iš 100 geriausių pasaulio universitetų.

Lietuva žinoma kaip itin trumpo impulso lazerių lyderė – mūsų šalies gamintojai yra atsiriekę daugiau nei pusę šios srities pasaulinės rinkos. 2019 m. lietuvių sukurta viena galingiausių pasaulyje „SYLOS“ lazerių sistema buvo įdiegta tarptautinio tyrimų centro laboratorijoje Vengrijoje. 2021 m. Lietuva tapo viena iš Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo steigėjų. Šis „lazerių CERN’as“ suteikia lietuvių mokslininkams prieigą prie moderniausių pasaulyje lazerių sistemų.

Be mokslo institucijų, Lietuvos lazerių sektorius vienija daugiau nei 50 įmonių. Jų kuriami produktai dažnai neturi atitikmenų pasaulyje, todėl šios įmonės retai konkuruoja tarpusavyje. Šiandien Lietuva eksportuoja lazerius ir lazerių technologijas į daugiau nei 80 šalių.

Kur IT įmonės auga kaip ant mielių

Jei kada nors naudojotės VPN tinklu, žymėjotės suvartotas kalorijas programėlėje arba užsisakėte ką nors iš didelės e. prekybos parduotuvės, tikėtina, kad prie sklandžios jūsų kaip vartotojo patirties prisidėjo Lietuvoje kuriami technologiniai sprendimai. Tokie vietos žaidėjai kaip NFQ, „TeleSoftas“ ir „Kilo Health“ kuria produktus klientams visame pasaulyje. Tuo pačiu metu tokie pasaulinio lygio žaidėjai kaip „Wix.com“ ir „Unity“ įtraukia Lietuvoje esančius kolegas kuriant sprendimus, kurie pasiekia dešimtis milijonų vartotojų visame pasaulyje.

IT sektoriaus Lietuvoje varomoji jėga yra aukštos kvalifikacijos profesionalai ir didelė patirtis, sukaupta teikiant programinės įrangos kūrimo paslaugas įmonėms visame pasaulyje.

 Startuolių šalis

Ar kada nors susimąstėte, kodėl Lietuvoje veikiančių startuolių (tiek vietos, tiek užsienio kapitalo) skaičius jau perkopė tūkstantį? Tam yra net kelios priežastys. Visų pirma Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos verslo finansavimui ir veikia dėmesingos valdžios institucijos, atsakingos už startuolių ekosistemos priežiūrą. Pagal startuoliams valdžios teikiamą finansavimą vienam gyventojui Lietuva lenkia net Skandinavijos šalis! Paramą relokacijos, verslo plėtros ir teisiniais klausimais startuoliams teikia tokios institucijos kaip Inovacijų agentūra, „Go Vilnius“ ir Lietuvos bankas.

2021 m. startuoliai susibūrė į asociaciją „Unicorns Lithuania“, kuri šiuo metu vienija daugiau nei 40 Lietuvos startuolių. Asociacija kelia ambicingą tikslą – iki 2025 m. sukurti ekosistemą, kuri turėtų 2 tūkst. Lietuvoje veikiančių startuolių, atlyginimą mokančių 30 tūkst. darbuotojų ir šalies biudžetą kasmet papildančių 375 mln. eurų mokesčių.

Šiuo metu Lietuvos startuolių ekosistemoje dirba daugiau nei 16 tūkst. žmonių.

Būtent dėl šių sąlygų Lietuvoje suklestėjo startuolių bendruomenė ir 2019 m. ji padovanojo Lietuvai pirmąjį vienaragį (startuolį, vertinamą virš 1 mlrd. eurų) – „Vinted“. 2022 m. Lietuva pasveikino ir antrąjį startuolį „Nord Security“.

Kaip bebūtų, „Vinted“ ir „Nord Security“ nėra vienintelės Lietuvos startuolių ekosistemos pažibos. Paminėjimo nusipelno ir daugybė kitų pažangių įmonių, kurių darbai ir vystomi sprendimai garsina Lietuvą už jos ribų.

  • „Trafi“ yra 2007 m. įsteigtas startuolis, kuriantis judumo sprendimus daugiau nei 10-yje pasaulio šalių bei turintis filialų Paryžiuje ir Berlyne (tolesni planai veda į Pietų Ameriką ir Aziją). Įmonės siūlomos technologijos jau dabar tarnauja daugiau nei 50 mln. kasdien skirtinguose pasaulio miestuose į darbą keliaujančių žmonių. „Trafi“ mobilioji programėlė skatina dalijimosi ekonomiką ir padeda tiek vietos gyventojams, tiek miestų svečiams susigaudyti renkantis geriausią maršrutą.
  • „Vinted“ yra pirmasis Lietuvos vienaragis, kurio vertė šiuo metu siekia daugiau nei 3,5 mlrd. eurų. Įmonės tikslas yra populiarinti tvarią madą ir žiedinę ekonomiką visame pasaulyje. Platforma naudojasi vartotojai iš 15 Europos šalių. 2022 m. startuolis įdiegė ir siuntų pristatymo paslaugą.
  • „Tesonet“ yra vienas didžiausių Lietuvos startuolių, turintis daugiausia darbuotojų Lietuvoje (beveik 2 tūkst.). „Tesonet“ į pasaulį paleido ne tik visą virtinę IT produktų, bet ir kelias ne mažiau sėkmingas įmones, kaip „Nord Security“. Naujausia šios šeimos narė yra 2021 m. iš Klientų aptarnavimo departamento išaugusi bendrovė „CyberCare“, teikianti kibernetinio saugumo produktų priežiūros paslaugas.
  • „Nord Security“ visame pasaulyje turi per 15 mln. klientų. Žinomiausi bendrovės produktai – virtualus privatus tinklas „Nord VPN“, slaptažodžių tvarkyklė „Nord Pass“, dokumentų šifravimo programinė įranga „Nord Locker“. Bendrovė turi biurų Vilniuje, Kaune ir Berlyne.
  • „Kilo Health“, sveikatos technologijų įmonė, 2022 m. pateko į sparčiausiai augančių technologijų įmonių TOP 50, kurį kasmet sudaro tarptautinė audito ir verslo konsultacijų bendrovė „Deloitte“ ir užėmė antrąją vietą. Startuolis šiuo metu įdarbino 600 žmonių, yra sukūręs 15 produktų.

Kitos Lietuvai svarbios sritys