Atvira platforma inovacijoms
Ryškiai šviečiančios mokslo žvaigždės
Lietuvos mokslininkai kartu su kolegomis iš pasaulio sprendžia visos planetos sveikatos problemas ir dažnai dėl savo atradimų svarbos ir unikalumo vadinami mokslo revoliucionieriais. Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys yra vienas iš pasaulinį proveržį mokslo srityje sukėlusių CRISPR-Cas9 „genų žirklių“ kūrėjų.
2018 m. Norvegijos sostinėje Osle profesoriui V. Šikšniui už vadinamųjų „genų žirklių“ atradimą įteikta Kavli premija. „Genų žirklės“ leidžia pasitelkiant specialias molekules „kirpti“ DNR ląsteles. Technologijos entuziastai teigia, kad ateityje šiuo unikaliu būdu iš DNR galės būti pašalintos, pavyzdžiui, genetinės ligos.
Kavli premija – viena svarbiausių mokslo premijų pasaulyje. Nuo 2008 m. ji kas dvejus metus skiriama trijose kategorijose už išskirtinę mokslinę veiklą astrofizikos, nanomokslų ir neuromokslų srityse.
Kiek anksčiau V. Šikšnys ir prancūzų mokslininkė Emmanuelle Charpentier (Emanuelė Šarpentjė), dirbanti Berlyno institute, apdovanoti Danijos fondo „Novo Nordisk“ premija už genomo redagavimo technologijos CRISPR-Cas9 tyrimus. Šiuos tyrimus jie vykdė atskirai.
Profesoriaus V. Šikšnio vardas ir lietuvių mokslininkų pasiekimai genų redagavimo srityje lėmė, kad 2018 m. birželio mėn. Lietuva tapo 27-ąja Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) nare. Organizacijoje mūsų šaliai atstovauja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras. Tai rodo didelį tarptautinį pasitikėjimą GMC veikla ir jo tyrėjų pasiekimų vertinimą aukščiausiu lygiu.
Pasaulyje pripažintų chemikų turime ne vieną. Profesorius Vladas Algirdas Bumelis prisidėjo prie 32 svarbių išradimų, naudojamų Lietuvoje ir užsienyje. Profesorius vysto genų inžinerija grįstas farmacines technologijas, kurios Lietuvai tiesia kelią į COVID-19 ir kitų ligų vakcinų gamybą.
Ryškiausia jaunosios kartos mokslininkė biochemikė dr. Urtė Neniškytė tyrinėja neuronų ir imuninių ląstelių sąveiką smegenyse. „L`ORÉAL Foundation“ ir UNESCO 2019 m. paskelbė dr. Neniškytę viena iš 15-os perspektyviausių mokslininkių pasaulyje. 2022 m. „L’Oréal-UNESCO For Women in Science“prestižinis Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimas atiteko Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) mokslininkei doc. dr. Ievai Plikusienei.
Būsimieji mokslininkai – geriausi pasaulyje
Kasmet rengiamame didžiausiame pasaulyje sintetinės biologijos konkurse iGEM (angl. International Genetically Engineered Machine Competition) jaunieji mokslo atstovai kasmet skina aukso medalius, yra nominuojami specialiems apdovanojimams ir net tris kartus – 2017, 2020 ir 2021 m. laimėjo Didįjį konkurso prizą už geriausią projektą. 2021 m. „Vilnius-Lithuania iGEM 2021“ komandos projektas „AmeBye“ laimėjęs aukso medalį, turėtų padėti užkirsti kelią infekcinės ligos amebiazės plitimui.
2022 m. Nyderlanduose vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvai atstovavusios Medos Surdokaitės tyrimas laimėjo pirmąją vietą. M. Surdokaitė konkurse pristatė chemijos srities tyrimą „Fluorescencinio dažiklio „Nile Red“ sintezės optimizavimas“. Jaunosios mokslininkės optimizuoti gamybos metodai leidžia atsisakyti nuodingų medžiagų, naudotų iki šiol, taip užtikrinant prieinamumą, pritaikomumą ir saugesnį darbą. Meda džiaugiasi ne tik apdovanojimu, bet ir tuo, kad jos atradimas jau taikomas tyrimuose.
Lietuvos moksleivių robotikos rinktinė „Lituanica X“ 2022 m. spalio 16 d. Ženevoje, Šveicarijoje, tapo moksleivių pasaulio robotikos olimpiados „FIRST Global Challenge“ nugalėtojais. Olimpiadoje varžėsi 162 komandos iš viso pasaulio. Lietuvos komanda pademonstravo kūrybiškumą ir programavimo įgūdžius bei dar kartą patvirtino, kad Lietuva – talentų šalis.