Svarbiausi faktai apie Lietuvą
Lietuva – atvira šalis, kurioje gimsta pasauliui svarbūs sprendimai, keičiantys ne tik mūsų pačių, bet ir viso pasaulio žmonių gyvenimus.
Globaliai mąstanti bei atvira Lietuva ieško partnerysčių su pasauliu verslo, kultūros, mokslo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse. Šiandien Lietuvos dėmesys sutelktas nuo Rusijos sukelto karo kenčiančiai Ukrainai. Kartu su pasauliu remiame už Vakarų vertybes kovojančią tautą, nuo agresoriaus ginančią ne tik savo šalį, bet ir laisvo pasaulio ateitį. Lietuvos pagalba Ukrainai įvairiapusė: tiekiame ginklus, inicijuojame pilietines lėšų rinkimo kampanijas, padedame integruotis Lietuvoje prieglobstį radusiems karo pabėgėliams. Esame viena pirmųjų valstybių pasaulyje, iniciavusi Ukrainos atstatymo projektus, prie kurių jungtis kviečiame ir kitas šalis.
Kurdami inovacijas, sėkmingai deriname bendruomenišką dvasią ir meistrišką improvizavimą. Esame veržlūs ir norintys tobulėti. Imlumu naujausiems mokslo atradimams garsėjančiose įmonėse ir mokslo įstaigose lietuviai redaguoja genus, tobulina finansines technologijas bei kuria pažangius lazerius. Tuo tarpu kultūros srityje galime pasidžiaugti pasaulinio lygio operos atlikėjais, Venecijos bienalės laureatais bei laimėjimais kino pasaulyje.
Taip pat kuriame glaudesnius ryšius tarp startuolių ir viešojo sektoriaus. Šie ryšiai padeda pasiekti puikių, o kartais ir netikėtų rezultatų. Tarptautinių santykių srityje Lietuvos misiją suvokiame kaip įsipareigojimą ginti laisvę ir demokratiją tiek regione, tiek visame pasaulyje. Esame patikimas partneris Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Aljanso narėms ir laisvės šauklys Rytų partnerystės šalims.
Kas visa tai sieja? Nenumaldomas noras bendrai ir atvirai kurti, dalintis, įkvėpti.
Kūrybiška Lietuvos dvasia, pažangus valdymas ir visiems atvira kultūra idealiai tinka bendrai kurti veiksmingus sprendimus, turinčius teigiamą įtaką ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žmonių gyvenimams.
„Atveriame mūsų žemę ir valdas visiems geros valios žmonėms“. Žodžiai, 1323 m. parašyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino taikliai nusako nei kiek nepasikeitusį mūsų šalies požiūrį į kitas tautas. Nors skirti to meto riteriams, pirkliams ir amatininkams, jie puikiai atspindi svetingą Lietuvos dvasią, kviečiančią kurti kartu. Tuo galima lengvai įsitikinti pažiūrėjus į tai, kas Lietuvą šiandien vadina antraisiais namais. Tai ir tremtyje gyvuojantis baltarusių universitetas EHU, aibė „Brexit“ sunkumus išgyvenusių „Fintech“ įmonių, apie 1,000 startuolių (kasdien vis daugiau ir daugiau!) ir visa galybė tarptautinių verslo gigantų – nuo Vokietijos pramonininkų iki JAV biotechnologijų pradininkų.
Geografija
Šiaurės Europos šalis skalaujama Baltijos jūros
Lietuva – jauna ir be galo veržli valstybė. Čia dera tokios Šiaurės Europai būdingos vertybės kaip laisvė ir tolerancija bei mūsų regionui artimas svetingumas. Tikime, kad rimtus iššūkius galima įveikti tik bendromis pastangomis. Bendradarbiaudami su kitomis Europos šalimis tiesiame tiltus tarp gyventojų, verslo ir viešojo sektoriaus institucijų. Ginti laisvę ir demokratiją savo kaimynystėje ir visame pasaulyje yra vienas pagrindinių Lietuvos užsienio politikos tikslų.
Vilnius – žalia bei inovacijoms ir kūrybinėms iniciatyvoms atvira sostinė
Vilniaus miestą, kurio savitą ir daugialypę kultūrą darniai atsveria gaivi žaluma, renkasi tiek įkvėpimo ar karjeros galimybių ieškantys svajotojai, tiek šiuolaikiško bei sveiko gyvenimo būdo entuziastai. Kadangi net 46% miesto teritorijos sudaro žaliosios erdvės, Vilnius yra laikomas viena žaliausių bei švariausių ES sostinių. O po dailia Vilniaus išore glūdi ir dinamiška bei naujovėms atvira miesto siela – čia rasite ne tik vienas pažangiausių atvirų duomenų iniciatyvų, bet ir klestintį startuolių sektorių, pritraukiantį aukščiausio lygio talentus.
Kur gamta visada pasiekiama ranka
Lietuviams žalia yra ne šiaip graži spalva. Ji tobulai atspindi mūsų gyvenimo būdą – artimą ryšį su gamta palaiko ne tik kaimo vietovių, bet ir miestų gyventojai. Kur bepasisuksi, visur tvyro akiai maloni, įvairių atspalvių žaluma. Miškai Lietuvoje nepastebimai susilieja su miesto vaizdais, o sengirėse ir pelkėse sau namus randa retos gyvūnų rūšys – nuo išdidžių, neatmenamus laikus menančių stumbrų iki sunkiai pastebimų meldinių nendrinukių. Plačiai išvystytas pažintinių takų tinklas leidžia greitai ir be vargo ištrūkti iš miesto šurmulio ir pasinerti į miškų ir pievų pasaulį.
Keturi metų laikai leidžia džiaugtis šalimi įvairiais būdais
Ryškiai jaučiami skirtumai tarp metų laikų nuobodžiauti Lietuvoje neleis net pačiam išrankiausiam keliautojui – rudenį grybaujame, žiemą džiaugiamės sniegu, o pavasarį ir vasarą džiaugiamės aktyviu poilsiu gamtoje, prie jūros ar vieno iš tūkstančių Lietuvos ežerų pakrantėje. Sezonų kaita matoma ne tik veiklose, bet ir virtuvėje. Remdamiesi sezoniškumo principais ir naudodami tik vietinius ingredientus, talentingiausi Lietuvos virėjai geba nustebinti neįprastais skonių deriniais.
Istorija
Lietuvos vardas pirmąkart nuskambėjo dar prieš tūkstantį metų
Tūkstantis metų yra ilgas laiko tarpas bet kuriai valstybei. Atlaikiusi aibę istorinių išbandymų, Lietuva tapo kuriančia bei modernia Šiaurės Europos šalimi ir aktyvia ES, NATO bei EBPO nare. Nors Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009 m. Kvedlinburgo analuose, žmonės dabartinėje šalies teritorijoje gyveno dar 12 000– 4 000 m. pr. Kr. O pagoniškas mūsų protėvių baltų palikimas matomas turtingoje tautosakoje, dainose ir mene.
Lietuviai – svetinga, bendradarbiauti linkusi tauta
Siekdama geriausių rezultatų, Lietuva nuo seno palaiko glaudžius ryšius su kaimyninėmis šalimis. Į bendradarbiavimą linkusią tautos dvasią galime užčiuopti dar XIV a. Štai ką 1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas rašė savo laiške Europos valdovams: „Atveriame mūsų žemę ir valdas visiems geros valios žmonėms“. Iki šių dienų noriai priimame visų tautybių bei profesijų žmones, galinčius mums padėti kurti šviesesnę ateitį ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui.
Skirtingas tautas ir žemes sujungusi karalystė
Lietuva nuo seno vienija skirtingas tautas, religijas bei papročius. Užtenka prisiminti viduramžius, kuomet Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) buvo nusidriekusi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Brandą LDK pasiekė 1253 m., kai Mindaugas buvo karūnuotas pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karaliumi. Už sparčią tuometinės Lietuvos plėtrą galime padėkoti tolerantiškam požiūriui į kitų tautų įsitikinimus bei tradicijas.
Dainuojanti revoliucija, paspartinusi TSRS žlugimą
Lietuva, kaip pirmoji nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos paskelbusi šalis, sukūrė precedentą kitoms laisvės siekiančioms tautoms. Mūsų pasirinktas pasipriešinimo būdas buvo taikus, tad galime sakyti, kad laisvę iškovojome dainuodami. Istorinis taikių protestų lūžio taškas buvo 1989 m. rugpjūčio 23 d. nuvilnijęs Baltijos kelias, nuo Vilniaus iki Talino ranka į ranką sujungęs apie 2 mln. žmonių.
Žmonės
Ne tik kalbame, bet ir darome
Atgavę nepriklausomybę, turėjome visam pasauliui parodyti darbais, ko esame verti. Tam sutelkėme geriausius šalies protus ir greitai įsitvirtinome biotechnologijų ir lazerių nišose, išvystėme klestintį užsienio partneriams atvirą aukštųjų technologijų centrą. Talentingi mūsų kūrėjai skinasi kelią į milijonų žmonių širdis visame pasaulyje.
Talentai – svarbiausias Lietuvos (ant)gamtinis išteklius
Pagrindinis mūsų išteklius – talentingi mokslininkai, išradėjai, aukštųjų technologijų specialistai ir kiti keblių problemų sprendėjai, kuriuos užauginome pasitelkę nemokamą švietimą ir visiems prieinamas karjeros galimybes. Šio mūsų (ant)gamtinio ištekliaus kokybę įrodo į šalį atsikraustančių tarptautinių įmonių gausa.
Laisve mėgaujamės visu 110%
Prieš 34 metų iš naujo paragavę taip išsiilgtą laisvės skonį, net nežadame liautis! Laisvė mūsų šalyje pasireiškia įvairiausiais būdais – nuo drąsaus eksperimentinio meno iki nevaržomos mokslo pažangos, atnešusios svarbių atradimų genų inžinerijos ir molekulinės biologijos srityse.
Pramogos gamtoje padeda atgauti jėgas
Gamta ir kultūra Lietuvoje glaudžiai susijusios dar nuo laikų, kai čia gyveno mūsų protėviai – baltų gentys. Tad nieko keisto, kad skaitmeninį gyvenimo būdą sėkmingai deriname su laisvalaikiu gamtoje.
Ekonomika
Auganti inovacijų ekosistema
Lietuvos startuolių ekosistema yra ideali terpė augti vietos ir užsienio finansinių technologijų, informacinių technologijų, gyvybės mokslų ir kompiuterinių žaidimų inovatoriams. Šalis licencijuotų finansinių technologijų įmonių skaičiumi pirmauja Europos Sąjungoje, o lietuviški lazeriai yra naudojami NASA, CERN ir pasaulyje žinomų kompanijų – IBM, „Hitachi“, „Toyota“ ir „Mitsubishi“. Gyvybės mokslų srityje Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys buvo apdovanotas prestižiniu Kavli prizu už genų žirklių technologijos vystymą.
Lietuvoje lengva verslauti
Lietuvoje neabejojama verslo nešama nauda, todėl čia mažiau biurokratijos, efektyvesni administraciniai procesai ir greitesnis sprendimų priėmimas. Lietuvoje verslą galima įsteigti per 24 valandas, o mūsų išvystytą infrastruktūrą jau spėjo įvertinti šimtai užsienio investuotojų. Be to, viešasis belaidis internetas šalyje yra vienas greičiausių pasaulyje.
Puiki vieta kurti kažką naujo
Lietuva stengiasi kurti reguliacinę ir verslo aplinką, kuri leistų verslams siekti savo ambicingų tikslų. Atviros investuotojų ir inovatorių poreikiams, Vyriausybė ir savivaldybės yra pasiruošusios kartu kurti geriausias sąlygas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Dėl plataus „smėlio dėžių“ pasirinkimo Lietuvoje lengva ištestuoti savo inovatyvų produktą ar paslaugą realiomis rinkos sąlygomis.
Pasaulinio lygio talentai
Išsilavinę, kalbantys keletu užsienio kalbų, motyvuoti, atviri ir pasirengę spręsti sunkiausius iššūkius, ypač technologijų srityje – taip apie Lietuvos specialistus atsiliepia šalį jau spėję atrasti užsienio investuotojai. Anot jų, mūsų talentai, specialistai turi visas savybes, kurių reikia siekiant svaraus indėlio sprendžiant pasaulinės svarbos klausimus.