Grįžti 2019.11.25

Tyrimas atskleidė, kas labiausiai prisideda prie Lietuvos žinomumo

Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis – tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Šalies gyventojai vertinami už išskirtinius charakterio bruožus – svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą inovacijoms ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Tokius duomenis atskleidė atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir 14 tikslinių užsienio šalių.

Kokybinis ir kiekybinis tyrimas atliktas 2019 m. sausio–spalio mėnesiais 7 šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, Norvegijoje ir Prancūzijoje. Dar 7 šalyse –  Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje bei Japonijoje –  atliktas kokybinis tyrimas (giluminiai interviu) su ekspertais.

Kokybinis ir kiekybinis tyrimas atliktas ir Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip patys lietuviai vertina savo šalį, su kokiomis vertybėmis šiandien save tapatiname.

Tyrimais buvo siekta nustatyti Lietuvos žinomumą ir vertinimą per atskiras sritis (turizmą, eksportą, užsienio ir vidaus politiką, investicijas ir imigraciją, kultūrą ir paveldą, gyventojus) kiekvienoje tikslinėje užsienio šalyje ir Lietuvoje, taip pat siekta atskleisti lietuvių tapatybę sudarančius elementus.

Pagrindiniai šalies žinomumą užsienyje formuojantys veiksniai: šalies kultūra ir paveldas, turizmas ir žmonės. Matomas ir Lietuvos indėlis tarptautinėje politikoje. Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, atrodo patrauklesnė potencialiems investuotojams.  75 proc. apklaustųjų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiais. 73 proc. pritaria, kad Lietuva padarė didelę pažangą nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų.

„Tai pirmas toks kompleksinis ir išsamus Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas, kuris bus vienas esminių atspirties taškų formuojant Lietuvos pristatymo užsienyje strategiją. Siekdami kryptingai pristatyti savo šalį, turime žinoti savo privalumus ir silpnybes. Tyrimo rezultatai bus naudingi ne tik viešojo sektoriaus, dirbančio šalies pristatymo srityje, bet ir verslo atstovams, renkantis prisistatymo kryptis ir rinkodaros priemones užsienio šalyse“, – kalbėdamas apie atlikto tyrimo svarbą, sako Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad užsienio šalių gyventojai Lietuvą priskiria Baltijos šalims ir Rytų Europai, o patys lietuviai norėtų būti matomi Baltijos regiono ir Europos dalimi.

Tyrimo metu pastebėti šie dominuojantys lietuvių tapatybės bruožai – tradicijas saugantis žmogus, gana sunkiai įsileidžiantis vertybines naujoves, tačiau imlus inovacijoms. Pagrindinė atrama – šeima ir gamta, jose randama užuovėja, palaikymas. Lietuviai džiaugiasi gyvendami švarioje, saugioje šalyje ir šiuo metu labiausiai rūpinasi gyvenimo kokybe, materialine gerove ir finansiniu saugumu. Šiandien lietuviams svarbiausia asmeniškai – gyvenimo kokybė (35 proc.), materialinė gerovė ir finansinis saugumas (33 proc.).

Kai lyginame save su kaimyninėms šalimis (Latvija, Estija, Lenkija), vertiname save prasčiau, stokojame lyderystės ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Paskutinis Lietuvos žinomumo tyrimas, mažesnės apimties, buvo atliktas 2006 metais  – nuo to laiko šalis nematavo žinomumo ir reputacijos pokyčio. Kitos šalys, siekdamos stebėti šalies žinomumo ir reputacijos kitimą, tyrimus atlieka nuolatos.

Tyrimas finansuojamas ES investicinių fondų lėšomis, įgyvendinant Vyriausybės kanceliarijos projektą „Vieningos į rezultatus orientuotos informavimo sistemos apie Lietuvą sukūrimas“.

Šalys, kuriose atliktas tyrimas, buvo atrinktos bendradarbiaujant su mūsų šalies institucijomis ir asocijuotomis verslo struktūromis. Siekta, kad pasirinktos tikslinės rinkos užsienyje atitiktų daugumos institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų interesus.

Tyrimo metu kiekybiškai apklausta 8 000 respondentų, atlikta 50 giluminių interviu, ekspertinėse darbo grupėse dalyvavo 50 rinkodaros profesionalų – verslo, turizmo, meno, kultūros, mokslo ir kitų sričių atstovų. Lietuvos gyventojų diskusijose dalyvavo 120 respondentų iš 9 miestų.

Su tyrimo duomenimis susipažinti galite paspaudę: tyrimo ataskaitos

Nuotrauka: T. Stukas