Grįžti 2021.01.29

Lietuva užsienio žiniasklaidoje: 2020 m. IV ketvirčio analizė

2020 m. IV ketvirtį užsienio žiniasklaidoje užfiksuota daugiau nei 28 tūkst. pranešimų, kuriose minimas Lietuvos vardas. Tai 37,5 proc. mažiau nei III ketvirtį (virš 45 tūkst. paminėjimų). Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad III ketvirtis pasižymėjo ženkliu naujienų gausėjimu dėl įvykių Baltarusijoje ir Lietuvos pozicijos Baltarusijos klausimu. Tad iš esmės galima sakyti, kad IV ketvirtį žinių srautas apie Lietuvą tikslinių šalių (Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Rusija, Baltarusija, Latvija, Estija, Norvegija, Danija, Švedija, Izraelis, Lenkija) žiniasklaidoje liko panašaus lygio ir netgi išlaikė įprasto žinių srauto augimą (I ketv. užfiksuota 24 tūkst., II – 18 tūkst., III – 45 tūkst. paminėjimų). Aktyviausiai Lietuva besidominčių šalių trejetukas nepakito – daugiausia apie Lietuvą rašė Vokietijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės žiniasklaidos portalai. Šalies įvaizdžio temos, kuriomis daugiausia rašoma tikslinių šalių žiniasklaidoje, taip pat išlieka tos pačios, palyginti su III ketvirčiu, – tai valdymas, investicijos ir imigracija bei turizmas. Tai parodė Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės ir tarpinstitucinės komandos atlikta analizė.

Bendras Lietuvos įvaizdis užsienio žiniasklaidoje – teigiamas

Lyginant 2020 m. IV ketvirtį su III ketvirčiu, matyti, kad tiek tono vidurkio, tiek palankumo indekso reikšmės pasistūmė į teigiamą skalės pusę: tono vidurkis išaugo nuo 0,03 iki 0,18, o palankumo indeksas – nuo –0,07 iki 0,18. Tad  padidėjo teigiamų pranešimų apie Lietuvą dalis ir teigiamais pranešimais pasiekta auditorija.

Iš atrinktų reikšmingų pranešimų apie Lietuvą (iš viso 17,47 proc. nuo bendro paminėjimų skaičiaus) matyti, kad nors dominavo neutralaus tono pranešimai, sudarantys 47,6 proc. reikšmingų pranešimų, teigiamų pranešimų pasirodė du kartus daugiau negu neigiamų. Teigiamais pranešimais pasiekta auditorija buvo daugiau nei du kartus didesnė negu neigiamais pranešimais pasiekta auditorija.

Teigiamu tonu pasižymėjo pranešimai, susiję su Lietuvos pozicija situacijos Baltarusijoje klausimais, parama demokratijai, Baltarusijos IT įmonių persikėlimu į Lietuvą, taip pat tuo, kaip Lietuva vykdo įsipareigojimus NATO ir skiria gynybai 2 proc. BVP. Prie teigiamų žinių prisidėjo ir Lietuvos startuolių pasiekimai, tarp kurių  daugiausia minėti startuoliai: „Vinted“ ir „PayRay“, taip pat  Lietuvos įmonių plėtra į kitas šalis, tarp kurių daugiausiai minėtos įmonės „Ignitis“, „Linas Agro“, „Northway Biotech“, užsienio įmonių investicijos Lietuvoje, Lietuvos finansinių technologijų sektorius. Pozityvaus dėmesio sulaukė ir Lietuvos mokslininkų publikacijos bei Vilniaus universiteto užimta 20-ta vieta QS reitingavimo sistemoje ,,Emerging Europe and Central Asia“. Kaip įprastai, prie teigiamų naujienų daug prisidėjo Lietuvos kultūros atstovų veikla ir pasiekimai. Žiniasklaidos dėmesio ir toliau sulaukia A. Grigorian, aptariama F. Latėno, R. Zubovo, L. Geniušo, O. Koršunovo, K. Sabaliauskaitės, T. Venclovos, I. Veisaitės veikla. Dėmesio žiniasklaidoje sulaukė M. Gražinytės-Tylos pripažinimas  „Opus Klassik“ metų dirigente. Šį ketvirtį dėmesys nukrypo ir į Lietuvos kiną. Žavimasi lietuvių režisierių  filmais, minimi pristatymai prestižiniuose festivaliuose: Š. Barto „Sutemose“ –  San Sebastiano, Kanų festivaliuose, K. Kaupinio „Nova Lituania“ – „Oskarų“. Pabrėžiamas sėkmingas bendradarbiavimas su Latvija ir kitomis šalimis: Š. Barto „Sutemose“,
G. Žickytės „Šuolis“, T. Vengrio „Gimtinė“, J. Matulevičiaus „Izaokas“ ir kt. Žiniasklaida pastebėjo ir  vizualiuosius menus – rašoma apie J. Urbono parodą ,,Planet of People“, A. Serapino kūrybą. Atgarsio sulaukė Kauno modernizmas.

Teigiamu tonu pasižymi žinia apie Lietuvoje išleistą pirmąją Europos Sąjungoje proginę monetą su užrašais hebrajų kalba, skirtą Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms.

Sporto srityje šį ketvirtį prie teigiamų žinių srauto prisidėjo D. Rapšio ir D. Sabonio laimėjimai.

Daugiausia su Lietuva susijusių pranešimų užsienio žiniasklaidoje – Baltarusijos klausimais

Tai, kad  užsienio žiniasklaidos portaluose daugiausia buvo matoma valdymo tema, lėmė pasaulio dėmesys Baltarusijos situacijai ir Lietuvos pozicija Baltarusijos klausimu, parama demokratijai. Ne mažiau svarbus buvo ir IT įmonių iš Baltarusijos perkėlimas į Lietuvą. Taip pat išlieka dėmesys klausimui, susijusiam su Astravo atomine elektrine. Nors šį ketvirtį, palyginti su praėjusiu, žiniasklaidos dėmesys Baltarusijos temai sumažėjo, vis dėlto, palyginti su I, II ketvirčiais, ši tema gana ženkliai padidino bendrą pranešimų, susijusių su Lietuva, skaičių.

Šalia Baltarusijos situacijos ir toliau vyrauja tokios temos kaip didėjantis susirgimų bei mirčių nuo COVID-19 skaičius Lietuvoje, pandemijos įtaka ekonomikai, Seimo rinkimai ir naujosios Vyriausybės formavimas, Asvejos ežere rasti viduramžių kario palaikai, projektas „Rail Baltica“, Lietuvos startuolių ekosistema ir Lietuvos kultūros atstovų veikla bei pasiekimai. Dėmesio sulaukė ir VšĮ ,,Keliauk Lietuvoje“ vykdyta kampanija, pristatanti Kauno modernizmą.

Užsienio žiniasklaidos ir socialinių tinklų monitoringo projektą įgyvendina Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė, atsakinga už bendrą šalies pristatymą užsienyje, kartu su šalies viešojo sektoriaus institucijomis, tyrimų bei konsultacijų bendrove „Kantar“ ir konsultacijų bendrove „Person Premier“. Projektas buvo įvertintas tarptautiniuose apdovanojimuose  „City Nation Place Awards“ ir tapo finalininku duomenų panaudojimo kategorijoje.

Projektas taip pat yra  dalis Europos Sąjungos projekto „Vieningos, viešuosius interesus atitinkančios ir į rezultatus orientuotos Lietuvos pristatymo užsienyje sistemos sukūrimas“, kurio pagrindinis tikslas – pagerinti Lietuvos pristatymo užsienyje veiklų įgyvendinimo kokybę, siekti efektyviau naudoti valstybės išteklius veikloms, susijusioms su Lietuvos pristatymu užsienyje, sukuriant efektyvią ir į rezultatus orientuotą Lietuvos pristatymo užsienyje sistemą. Šios sistemos kertinės dalys yra Lietuvos įvaizdžio stebėsenos ir analizės sistema, Lietuvos  pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategija ir viešojo sektoriaus specialistų, kurių veikla susijusi su šalies pristatymo užsienyje veiklomis, kompetencijų tobulinimas.

Su IV ketvirčio analize galite susipažinti čia.

Nuotrauka D. Matvejevo