Grįžti 2020.06.16

IMD Pasaulio konkurencingumo reitingas: Lietuvos ekonominė raida įgauna stabilumą

Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD skaičiuojamame pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva prarado dvi pozicijas ir nusileido iš 29-os į 31-ą vietą. Pagal keturias šalių vertinimo kriterijų grupes, Lietuva ženkliai pagerino savo pozicijas ekonomikos raidos srityje, tačiau smuktelėjo verslo efektyvumo, viešojo sektoriaus efektyvumo bei  infrastruktūros vertinimo srityse.

Sudarydamas šalių konkurencingumo reitingą IMD institutas vertina, kaip šalys sugeba panaudoti turimus išteklius ir kompetencijas didindamos savo gerovę. Kaip ir pernai, šiais metais sureitinguotos 63 šalys, tačiau vertinimo kriterijų skaičius išaugo nuo 235 iki 255-ių. Beveik du trečdaliai kriterijų – faktiniai ekonominiai, finansiniai, verslo aplinkos duomenys, likusieji – verslo vadovų apklausa. IMD partneris Lietuvoje yra verslumo skatinimo agentūra „Versli Lietuva“, kuri teikia statistinių duomenų analizę ir padeda vykdyti Lietuvos verslo vadovų apklausą.

Šiemet Lietuva užima 31-ą poziciją tarp 63 šalių. Palyginti su praėjusiais metais, reitinge Lietuva nusileido 2-imis pozicijomis žemiau – iš 29-os vietos į 31-ąją. Bendras šių metų Lietuvos rezultatas išlieka pastarųjų 5-ių metų tame pačiame reitingo pozicijų diapazone, kai Lietuvos pozicija svyruodavo tarp 29-os ir 33-ios vietų.

„Lietuva kaip maža ekonomika turi savybę greitai atspindėti realią situaciją ir nėra tokia inertiška kaip kitos didžiosios pasaulio valstybės. Todėl šio reitingo rezultatai gana tiksliai indikuoja esamą konkurencingumo padėtį, o mūsų šalies tendencijas geriausiai atspinti ilgesnio laikotarpio reitingo vietų analizė“, –  sako Vadimas Ivanovas, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Anot jo, vertinant bendrojo rezultato sudedamąsias dalis, didžiausi pozicijų praradimai buvo stebimi Viešojo sektoriaus efektyvumo ir Infrastruktūros rodiklių grupėse. Šiose rodiklių grupėse Lietuva prarado po 4-ias pozicijas ir atitinkamai nusileido iš 29-os į 33-ią bei iš 30-os į 34-ą vietas. Verslo efektyvumo rodiklių grupėje Lietuva neteko tik vienos pozicijos ir nusileido iš 23-os į 24-ą vietą. Tuo tarpu Ekonomikos raidos rodiklių grupėje pakilo per 6 vietas iš 39-os į 33-ią poziciją.

Ekonomikos raidos vertinimas 2020 m. padidėjo net 6-iomis pozicijomis (iki 33 vietos), o pastaruosius 5-is metus mūsų ekonomikos vertinimas pagerėjo 12-a pozicijų. „Šiais metais didžiausią poveikį augimui turėjo augusios tiesioginės užsienio investicijos, teigiamas užsienio prekybos balansas, ilgalaikių investicijų augimas bei kiti veiksniai, taip pat svariai prisidėjo bendras ekonominės situacijos gerėjimas 2019 m., išreikštas ir BVP ir BVP vienam gyventojui augimu. 2019 m. ir pasaulio ir ES regiono ekonomikos augimas lėtėjo, todėl spartesnis nei 2018 m. Lietuvos  ekonomikos augimas buvo įvertintas aukštesnėje pozicijoje“, – komentuoja V. Ivanovas.

Lietuvos viešojo sektoriaus efektyvumas konkurencingumo reitinge šiais metais smuko per 4 pozicijas. „2020 m. visose šios kriterijų grupės srityse (viešųjų finansų, mokesčių politikos ir kt.) bendras vertinimas gerėjo, tačiau kaip ir prieš metus kitų šalių pažanga buvo spartesnė. Šio veiksnio vertinimas yra įdomus tuo, kad beveik pusę šio veiksnio kriterijų sudaro  įmonių vadovų apklausos duomenys, tai yra šie kriterijai atspindi verslo nuomonę apie viešojo sektoriaus efektyvumą įvairiais pjūviais.  Šiemet kovą vykdytos apklausos rezultatai dalyje sričių per metus pasikeitė gana pastebimai. Vieną vertus gerėjo vertinimas biurokratijos, korupcijos, protekcionizmo srityse, kitą vertus blogėjo vertinimas valdžios sektoriaus politikos adaptyvumo (prisitaikymo), skaidrumo, konkurencinės aplinkos reguliavimo, subsidijų poveikio konkurencijai, užimtumo politikos srityse“, – dėsto V. Ivanovas. Anot jo,  apklausa buvo vykdoma karantino laikotarpiu, nors įmonių vadovų ir buvo prašoma atsiriboti nuo karantino aktualijų, tačiau ar tikrai dėl COVID-19 taikyti apribojimai neturėjo įtakos galutiniam viešojo sektoriaus įvertinimo rezultatui, pasakyti sunku.

Verslo efektyvumo vertinimas praktiškai nepakito. „Lietuva prarado tik vieną poziciją. Atitinkamai ir didesnių pokyčių šios rodiklių grupės srityse neįvyko. Pablogėjo vertinimai darbo rinkos, finansų rinkos bei požiūrio į verslo vystymą kriterijų grupėse, tačiau pagerėjo verslo produktyvumo ir valdymo kriterijų vertinimas. Įdomus faktas, kad jau antri metai iš eilės pagal verslo valdymo kriterijų grupę, Lietuva yra tarp 10-ies geriausių šalių“, – pažymi V. Ivanovas. Jis atkreipia dėmesį, kad beveik visi kriterijai verslo valdymo grupėje yra iš įmonių vadovų apklausos, todėl Lietuvos įvertinimas gali būti susijęs su kritiškesniu į save požiūrių kitų šalių įmonių vadovų tarpe, per daug optimistišku Lietuvos įmonių vadovų savęs ir kolegų vertinimu arba iš tiesų su aukštesniu įmonių valdymo lygiu Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis.

Infrastruktūros kriterijų grupė savyje apjungia bazinę infrastruktūrą (teritorijas, kelius, geležinkelių tinklus, populiaciją, išteklius, energetiką), technologinę infrastruktūrą, taip pat sveikatos apsaugos bei švietimo infrastruktūrą. „Šiemet šioje kriterijų grupėje Lietuva prarado 4-ias pozicijas. Didžiausią poveikį tam turėjo švietimo ir sveikatos sistemų pablogėję vertinimai. Vėl gi, ir šiuo atveju, bendras vertinimas neblogėjo, tačiau kitų šalių didesnės pastangos vystant švietimo bei sveikatos sistemas lėmė tai, kad Lietuva atitinkamai prarado 7-ias  bei 4-ias pozicijas šiuose infrastruktūros kriterijų grupės srityse. Šiek tiek mažiau, tačiau taip pat buvo prarastos 3 pozicijos ir technologinės infrastruktūros srityje“, – komentuoja V. Ivanovas. Anot jo, šiemet kiek geriau nei prieš metus buvo įvertintas Lietuvos mokslo potencialas, tačiau Lietuva vis dar yra 5-me dešimtuke (42 vieta), o būtent tai verčia sunerimti dėl šalies konkurencingumo potencialo ilgalaikėje perspektyvoje.

„Verslios Lietuvos“ analitikų vertinimu, pagrindiniu Lietuvos ekonomikos iššūkiu išlieka menka aukštos pridėtinės vertės gamybos ir paslaugų dalis ūkio struktūroje. Šiam iššūkiui įveikti reikalinga stipri švietimo sistema, mokslinių tyrimų infrastruktūra bei verslo augimui palanki reguliavimo aplinka.

IMD konkurencingumo reitingas sudaromas nuo 1989 m. ir šiemet pristatomas 32-ąjį kartą. Lietuva šiame reitinge vertinama ir lyginama su kitomis pasaulio šalimis nuo 2007 m. Daugiau apie IMD pasaulio konkurencingumo 2020 m. reitingą: https://bit.ly/3hwCIyL

Informacija:  VšĮ „Versli Lietuva“