Grįžti

Lietuvos pristatymo užsienyje vizualinė tapatybė

Nuo šiol šalies institucijoms nebereikės kaskart svarstyti, kaip pristatyti Lietuvą užsienyje. Sukurta Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategijos ir jos koncepcijos „Lithuania co-create“ vaizdinės tapatybės sistema, apimanti keturias komunikacijos sritis – ekonomiką, kultūrą, talentų pritraukimą ir valdymą. Vaizdinės tapatybės sistema padės užtikrinti efektyvų Lietuvos pristatymo užsienyje strategijos įgyvendinimą, prisidės prie šalies institucijų įgyvendinamų rinkodaros ir komunikacijos veiklų tikslinėse užsienio šalyse vientisumo, didins šalies atpažįstamumą.

„Baigtas dar vienas svarbus etapas, leisiantis šalies institucijoms Lietuvą užsienyje pristatyti kryptingai. Bendra vaizdinė tapatybė leis vientisai formuoti Lietuvos, kaip šiuolaikiškos valstybės profilį užsienyje, ilgalaikėje perspektyvoje taupys valstybės išteklius. Dabar yra geriausias laikas atlikti namų darbus, užtikrinsiančius šalies komunikacijos kokybę ir konkurencingumą naujoje popandeminėje realybėje“, – sako Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Bendrą Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategijos vaizdinę tapatybę sukūrė įmonė „Godspeeed“. Kaip pastebi Dovydas Stonkus,  „Godspeed“ dizaino vadovas,  pasiūlytas vizualinis sprendimas leis Lietuvą užsienyje pristatyti kaip atvirą bendradarbiavimui, šiuolaikišką šalį, o jos universalus pritaikomumas leis institucijoms ir socialiniams partneriams vienodai komunikuoti šalies siūlomas vertes, siekiant pritraukti užsienio investicijų, talentų, skatinant kūrybines partnerystes, kartu su pasauliu kuriant inovatyvius sprendimus.

Sukurta sistema apima šalies pristatymo užsienyje vizualinių sprendimų visumą ir jų panaudojimo taisykles: grafinę (logotipo) išraišką, taip pat šrifto, spalvų, grafinių ir vaizdinių elementų, rinkodaros priemonių naudojimo bei komunikacijos skaitmeniniuose kanaluose taisykles. Bendrą šalies vaizdinę tapatybę šalies institucijos naudos pristatydamos Lietuvą užsienio auditorijoms tarptautiniuose renginiuose, parodose, skaitmeninėje erdvėje, įgyvendinant komunikacijos bei rinkodaros projektus. Kitas svarbus etapas – internetinės svetainės www.lietuva.lt atnaujinimas, šalies pristatymo priemonių paketo (angl. Toolkit) sukūrimas.

Šalies institucijos užsienyje iki šiol prisistatydavo skirtingai, atstovaudamos savo sektoriniams tikslams. Kaip pastebi Tomas Ramanauskas, reklamos agentūros „New!“ kūrybos vadovas, įprasta, kad visi turime nuomonę apie krepšinį, vakcinas, taip pat ir apie dizainą. Bėda ta, kad dizainą vertiname vadovaudamiesi principu „patinka / nepatinka“, nors esminės vertinimo kategorijos turėtų būti kitos: prasminė atitiktis strategijai, estetinis įspūdis, kontekstualus originalumas, funkcinis pritaikomumas. „Suprasdami šalies vaizdinės tapatybės daugiasluoksniškumą, itin stengėmės, kad rezultatas būtų lengvai pritaikomas, dinamiškas. Parengėme išsamų pristatymą, kaip tai daryti lengvai ir efektyviai, kaip pagaliau pirmą kartą, užuot kalbėjus, imti ir pradėti įgyvendinti siekiamą tapatybę“, – sako T. Ramanauskas.

Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas A. Orantas pažymi, kad pasirinkta Lietuvos vaizdinės tapatybės koncepcija atitinka šiandieninių prekės ženklų tendencijas, yra adaptyvi ir pasirinktas modulinis elementų komponavimas leidžia į vieną visumą jungti skirtingus elementus, o sprendimą pritaikyti skirtingoms temoms ir medijoms.

Į Lietuvos vaizdinės tapatybės rengimo procesą įsitraukė gausus būrys privataus ir viešojo sektorių ekspertų, dirbančių su šalies pristatymu užsienyje, dizainu bei prekių ženklais, – projekte dalyvavo Lietuvos dizaino asociacijos, LiMA, Lietuvos komunikacijos asociacijos, Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos atstovai, taip pat VšĮ „Versli Lietuva“, Lietuvos kultūros instituto, VšĮ ,,Investuok Lietuvoje“ ir Vyriausybės kanceliarijos atstovai. Ekspertai padėjo ištobulinti vaizdinės tapatybės sprendimus, surasti jau dabar sėkmingai veikiančių institucijų prekės ženklų įtraukimo į naujai kuriamą vaizdinę tapatybę galimybes.