Grįžti

Tik laisvi užaugam dideli

2020 m. kovo 11-ąją švęsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį. Dieną, kuri atvėrė Lietuvos visuomenei unikalias savirealizacijos galimybes.

Prieš 30 metų Kovo 11-ąją žinia apie atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę pasklido po visą pasaulį. Šiandien mes tvirtai sakome – norime visada būti laisvi, kad galėtume nevaržomai sakyti tai, ką galvojame. Šiandien mes kiekvieną dieną kuriame savo Valstybę ir patys esame už ją atsakingi.

1918 m. vasario 16 d. atkūrusi Valstybę ir Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais subrendusi visuomenė net sovietinės okupacijos metais, išsaugodama valstybingumo tradicijas ir gindama pamatines laisvės idėjas, įrodė, kad Nepriklausomybė jai yra didžiausia vertybė.

1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis suteikė Lietuvos visuomenei politinės saviraiškos galimybę, o Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (1990–1992) atkūrė Nepriklausomą valstybę. Jo principingi sprendimai leido telktis ir reikštis Lietuvos piliečių valiai. Todėl neatsitiktinai 1992 m. priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija tapo ilgiausiai modernios valstybės istorijoje veikiančiu pagrindiniu šalies įstatymu, net ir politinių krizių akivaizdoje – stabilaus šalies vidaus gyvenimo garantu bei vakarietiškos geopolitinės orientacijos teisiniu šaltiniu.

Dainuojančią ir taikią revoliuciją bandyta užsmaugti ekonomine blokada, sušaudyti ir sutraiškyti tankų vikšrais, tačiau 1991-aisiais apgynėme savo Valstybę.

1991 m. sausio 13-oji – didžiausia XX a. Lietuvos visuomenės pergalė, pasiekta ginant laisvės idėją, žmogaus orumą ir pamatines demokratines Europos vertybes.

Nepriklausomybės laikotarpiu įvyko reikšmingas Lietuvos valstybės ir jos piliečių savivokos pokytis: naujas santykis su erdve ir laiku pakeitė (ir tebekeičia) lietuviškąją tapatybę, atsivėrė nauja Lietuvos pasaulyje ir pasaulio Lietuvoje buvimo patirtis. Supratome, kad mūsų istoriją kūrė įvairiausių tautybių, kultūrų, konfesijų Lietuvos žmonės. Gyvenimo Laisvėje ir atvirumo savo istorijai galimybės moko jautrumo žmonėms ir jų atminimui.

Lietuvos geopolitiniai, ekonominiai, kultūriniai interesai išplito nuo Helsinkio iki Lisabonos, nuo Vašingtono iki Kanberos, o Lietuvos politiniu ir ekonominiu stabilumu bei geopolitiniu saugumu yra suinteresuotos dauguma pasaulio valstybių. Tai – unikali geopolitinė situacija Lietuvos istorijoje.

Lietuva šiandien – Europos ir pasaulio dalis. Esame atsakingi Europos Sąjungos ir NATO aljanso nariai. Mums tai nėra tik žodžiai. Tai nueitas kelias. Lietuva gerai supranta valstybes, kurios dabar patiria tokius pačius išmėginimus, kokie kadaise teko mums.

Nepriklausomybės laikotarpiu išlaikėme svarbius pilietiškumo ir bendruomeniškumo egzaminus, sustiprėjo mūsų visuomenė: sėkmingai veikia demokratiniai valstybės institutai, vertinamos ir ginamos žmogaus teisės bei laisvės.

Vienas svarbiausių mūsų laimėjimų – Lietuvos piliečių karta, gimusi ir subrendusi Nepriklausomybėje. Tai – Laisvės karta, kuri ne tik naudojasi kokybiškai naujomis galimybėmis, bet ir jas kuria, gindama pamatinius demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių principus. Naujosios kartos vardai skamba garsiausiose pasaulio scenose ir arenose, o jų kūryba bei pasiekti rezultatai mus įkvepia, palieka žymų įspaudą pasaulio kultūros, meno ir sporto metraščiuose.

Kaip niekad jaučiame atsakomybę už žmonijos ateitį – Lietuvos mokslininkai rodo lyderystę sprendžiant žmogaus sveikatos ir sudėtingiausių paveldimų genetinių ligų gydymo problemas, diegiame inovatyvius finansinių tehnologijų, kibernetinio saugumo sprendimus, kurie tampa pavyzdžiu kitiems.

Nepriklausomybės epocha ne tik išlaisvino kūrybiškumą, bet ir paskatino atsakomybę – iškėlė mums sudėtingus ir iki šiol dar neatsakytus klausimus: Kaip įveikti socialinę atskirtį? Kaip suartinti Lietuvos ir pasaulio lietuvius? Kaip suderinti lietuviškąją ir europietiškąją tapatybes jų nesupriešinant, bet siekiant darnios koegzistencijos? Akivaizdu, kad atsakymus į šiuos ir kitus pirmos svarbos klausimus turime rasti  kartu.

Lietuvos visuomenė gyvena unikalių galimybių akivaizdoje. Dabar geriausias laikas įvertinti tai, ką jau turime, kuo galime didžiuotis, ir išnaudoti Nepriklausomybės teikiamas galimybes, drauge švęsti ir kurti mūsų Valstybės ateitį.

Nuotrauka: Tautvydo Stuko