Erdvė paieškoms, atradimams ir bendrai kūrybai

Naujos perspektyvos
Kūrybinis bendradarbiavimas
Ikvepiančios erdvės

Naujos idėjos stebinančios meno pasaulį

Drąsos bei ryžto atsikratyti bet kokių suvaržymų nestokojantys Lietuvos menininkų kūriniai plačiai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Teatro, šokio bei vaizduojamojo meno srityse dirbantys kūrėjai nuolat kelia diskusijas apie visam pasauliui svarbias problemas, o jų pačių indėlis šiose diskusijose akivaizdus kiekvienam žiūrovui ar parodos lankytojui. Menininkės Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė ir Rugilė Barzdžiukaitė už 2019 m. Venecijos bienalėje atliktą operos kūrinį „Saulė ir jūra (Marina)“ susilaukė šiuolaikinio meno pasaulyje aukščiausiu laikomo „Auksinio liūto“ apdovanojimo. Jų darbas, nagrinėjantis pražūtingas klimato kaitos pasekmes, išprovokavo gyvybiškai svarbių diskusijų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Tai, kad „Saulė ir jūra (Marina)“ yra bendros kūrybos vaisius puikiai atspindi bendruomenišką mūsų menininkų dvasią, kurią taip pat galima įžvelgti ir žaismingojo „Fluxus“ judėjimo, prie kurio atsiradimo XX a. 6-ajame dešimtmetyje ženkliai prisidėjo ir Lietuvos išeivis Jurgis Mačiūnas, siekyje propaguoti kūrybinius mainus bei kolektyvinę veiklą.

Bendros kūrybos dvasia nesvetima ir šiuolaikinės muzikos ansambliui „Synaesthsis“, kurio nariai siekia įtraukti į savo kūrybą ir klausytojus. 2020 m. Ernsto von Siemenso ansamblių prizu apdovanoto „Synaesthesis“ viziją apibrėžia siekis kurti „ne tik matomą, bet ir girdimą energijos tėkmę“. Lietuviško meno, universaliai suprantamo bet kokios šalies auditorijų yra ir daugiau. Užtenka vien prisiminti tai, kad vieno tituluočiausių Lietuvos režisierių Oskaro Koršunovo spektakliai pasitinkami ovacijomis teatruose nuo Romos iki Taipėjaus.

Aukščiausios prabos kultūra kaip nacionalinė vertybė 

Kultūros renginiai vaidina itin svarbų vaidmenį mūsų šalies visuomenės gyvenime. Ir kokybiška kultūra čia prieinama ne tik elitui, bet visiems Lietuvos žmonėms. Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, kasmet sulaukia daugiau nei 120 tūkst. lankytojų, o didžiausioje Baltijos šalyse Vilniaus knygų mugėje  kasmet apsilanko daugiau kaip 70 tūkst. skaitytojų. Galima net sakyti, kad esame truputį išlepinti kultūros renginių, koncertų ir parodų įvairovės. Dėl to esame reiklūs kūrėjams ir tikimės būti nustebinti.

Visame pasaulyje žinomo architekto Daniel Libeskind suprojektuotame MO muziejuje eksponuojami vieni reikšmingiausių Lietuvos meno kūrinių. Itin teigiamai muziejaus pastatymą įvertinusi meno mylėtojų bendruomenė pagerino visus lankomumo rekordus, o 2021 m. įstaigai buvo skirtas Portimão muziejaus prizas, tokiu būdu jį pripažįstant svetingiausiu bei draugiškiausiu Europos muziejumi.

Moterys kūrėjos praturtina klasikinės muzikos pasaulį savo savitu stiliumi

Lietuvos kompozitorių bei atlikėjų talentas vertinamas ne tik tėvynėje, bet ir svetur. Daugiausiai pripažinimo tarptautinėje scenoje nusipelnė trys šalies klasikinės muzikos pažibos – operos solistė Asmik Grigorian, dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla ir kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė.

Asmik Grigorian yra viena garsiausių Lietuvos operos solisčių bei viena iš Vilnius City Opera įkūrėjų. Ji du kartus buvo pripažinta aukščiausiu Lietuvoje „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimu. Tarptautinių operos apdovanojimų ceremonijoje 2016 m. jai buvo suteiktas geriausios jaunos atlikėjos titulas, o 2019 m. ji buvo pripažinta geriausia metų operos soliste. Tais pačiais metais Grigorian taip pat laimėjo Austrijos muzikinio teatro prizą už geriausią pagrindinį vaidmenį operoje „Salomėja“, kurį ji atliko Zalcburgo festivalyje. Savo karjerą atlikėja tęsia geriausių pasaulio operos teatrų scenose Vienoje, Paryžiuje ir Madride.

Mirga Gražinytė-Tyla yra Zalcburgo valstybinio teatro ir Birmingamo miesto simfoninio orkestro dirigentė bei muzikos direktorė. Klasikinės muzikos portalas „Classic FM“ 2019 m. išrinko ją geriausia pasaulio dirigente. Kaip išskirtinio talento atlikėją, gebančią atskleisti paslėptas muzikinių kūrinių gelmes, Mirgą taip pat yra pripažinusi ir Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno apdovanojimų komisija. 

Žibuoklė Martinaitytė yra Niujorke gyvenanti kompozitorė, kuriai 2020 m. buvo suteikta prestižinė Johno Simono Guggenheimo atminimo fondo stipendija ir Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Taip pat, pasaulinės muzikos apdovanojimų ceremonijoje 2019 m. Žibuoklė pelnė du aukso medalius kaip geriausio albumo „Prarasto grožio beieškant…“ (In Search of Lost Beauty…) autorė ir geriausia kompozitorė.

Kitos Lietuvai svarbios sritys​