Erdvė paieškoms, atradimams ir bendrai kūrybai

Naujos idėjos stebina meno pasaulį

Drąsos bei ryžto kalbėti svarbiomis ir dažnai skaudžiomis temomis nestokojantys Lietuvos menininkų kūriniai plačiai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Menininkės Lina Lapelytė, Vaiva Grainytė ir Rugilė Barzdžiukaitė už 2019 m. Venecijos bienalėje atliktą operos kūrinį „Saulė ir jūra (Marina)“ sulaukė šiuolaikinio meno pasaulyje aukščiausiu laikomo „Auksinio liūto“ apdovanojimo. Jų darbas, nagrinėjantis pražūtingas klimato kaitos pasekmes, sukėlė gyvybiškai svarbias diskusijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Garsi teatro kritikė Sarah Hemming savo apžvalgoje rašė, kad šio kūrinio galia yra neišsišokantis švelnumas ir besikaupiantis liūdesys. „Šio kūrinio pagrindas yra paradoksas: mes grožimės pasauliu, tuo pat metu jį naikindami.“ Ši opera  rodoma įvairiose pasaulio šalyse – nuo Briuselio iki Reikjaviko – ir nuolat prisitaiko prie vietos, įtraukiant vietinius dalyvius ir artefaktus.

2022 m. režisieriaus Lauryno Bareišos pilnametražis filmas „Piligrimai“  Venecijos kino filmų festivalyje išrinktas geriausiu konkursinės programos „Horizontai“ filmu. Kaip sakė prodiuserė K. Remeikaitė, žiuri nariai atkreipė dėmesį į paprastą pasakojimo būdą – tai, kaip galima atskleisti istoriją apie smurtą jo nepavaizduojant. Tai išskirta kaip didelis „Piligrimų“ privalumas. Duodamas interviu, L. Bareiša minėjo, kad ne tik teatras pateikia klausimus, į kuriuos žiūrovas pats randa atsakymus, – tai gali daryti ir kinas. Filmas rodomas ir internetinės televizijos platformoje HBO.

2024 m. Lokarno kino festivalyje Lietuva vėl triumfavo. Režisierės Saulės Bliuvaitės debiutinis filmas „Akiplėša“ laimėjo pagrindinį festivalio prizą – auksinį leopardą, taip pat apdovanojimą už geriausią debiutą. Kitas apdovanotas filmas buvo Lauryno Bareišos „Sesės“, kuris pelnė geriausios režisūros apdovanojimą, o filmo aktorių komanda – Gelminė Glemžaitė, Agnė Kaktaitė, Giedrius Kiela ir Paulius Markevičius – buvo apdovanota už geriausią vaidybą.

Pasaulis atrado dar vieną įdomią Lietuvos menininkę – Lietuvos kompozitorė Egidija Medekšaitė pelniusi jau du aukso „Global Music Awards“ apdovanojimus, sukūrė savitą komponavimo metodiką, pasitelkdama tekstilės audimo principus – tekstilės raštai transformuojami į muziką. Egidijos kūriniai – hipnotizuojantys ir magiški, įtraukiantys klausytoją į pilną paslapties ir harmonijos garsų kelionę.

Lietuviško meno, universaliai suprantamo bet kurios šalies auditorijų, yra ir daugiau. Užtenka prisiminti, kad vieno tituluočiausių Lietuvos režisierių Oskaro Koršunovo spektakliai pasitinkami ovacijomis teatruose nuo Romos iki Taipėjaus.

Aukščiausios prabos kultūra kaip nacionalinė vertybė 

Kultūros renginiai vaidina itin svarbų vaidmenį mūsų šalies visuomenės gyvenime. Kokybiška kultūra čia prieinama ne tik elitui, bet ir visiems Lietuvos žmonėms. Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ kasmet sulaukia daugiau kaip
120 tūkst. lankytojų, o didžiausioje Baltijos šalyse Vilniaus knygų mugėje kasmet apsilanko per 70 tūkst. skaitytojų. Galima net sakyti, kad kultūros renginių, koncertų ir parodų įvairovė mus truputį išlepino. Dėl to esame reiklūs kūrėjams ir tikimės būti nustebinti.

Visame pasaulyje žinomo architekto Danielio Libeskindo suprojektuotame MO muziejuje eksponuojami vieni reikšmingiausių Lietuvos meno kūrinių. Itin teigiamai muziejaus pastatymą įvertinusi meno mėgėjų bendruomenė pagerino visus lankomumo rekordus, o 2021 m. įstaigai buvo skirtas Portimauno (Portimão) muziejaus prizas, taip jį pripažįstant svetingiausiu bei draugiškiausiu Europos muziejumi.

Pranzūzijoje vykstačio Lietuvos sezono metu MO muziejus Pompidou centre pristatė parodą „Lietuvos menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Istorinė donacija“. Joje rodoma 12 šiuolaikinių Lietuvos menininkų kūrinių.  MO muziejaus įkūrėjai Danguolė ir Viktoras Butkai Pompidou centrui padovanojo penkis kūrinius iš MO muziejaus kolekcijos:  Marijos Teresės Rožanskaitės, Kazimieros Zimblytės, Lino Leono Katino, Marijos Švažienės, Vinco Kisarausko kūrinius. 

Moterys kūrėjos praturtina klasikinės muzikos pasaulį savitu stiliumi

Lietuvos kompozitorių bei atlikėjų talentas vertinamas ne tik tėvynėje, bet ir svetur. Daugiausia pripažinimo tarptautinėje scenoje nusipelnė trys šalies klasikinės muzikos pažibos – operos solistė Asmik Grigorian, dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla ir kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė.

Asmik Grigorian yra viena garsiausių Lietuvos operos solisčių ir viena iš Vilnius City Opera įkūrėjų. Ji du kartus buvo pripažinta aukščiausiu Lietuvoje „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimu. Tarptautinių operos apdovanojimų ceremonijoje 2016 m. jai buvo suteiktas geriausios jaunosios atlikėjos titulas, o 2019 m. ji buvo pripažinta geriausia metų operos soliste. Tais pačiais metais A. Grigorian laimėjo ir Austrijos muzikinio teatro prizą už geriausią pagrindinį vaidmenį operoje „Salomėja“, kurį ji atliko Zalcburgo festivalyje. Savo karjerą atlikėja tęsia geriausių pasaulio operos teatrų scenose Vienoje, Paryžiuje ir Madride.

Mirga Gražinytė-Tyla yra Zalcburgo valstybinio teatro ir Birmingamo miesto simfoninio orkestro dirigentė bei muzikos direktorė. Klasikinės muzikos portalas „Classic FM“ 2019 m. išrinko ją geriausia pasaulio dirigente. Kaip išskirtinio talento atlikėją, gebančią atskleisti paslėptas muzikinių kūrinių gelmes, Mirgą taip pat yra pripažinusi ir Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno apdovanojimų komisija. 

Žibuoklė Martinaitytė yra Niujorke gyvenanti kompozitorė, kuriai 2020 m. buvo suteikta prestižinė Johno Simono Guggenheimo atminimo fondo stipendija ir Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Pasaulinės muzikos apdovanojimų ceremonijoje 2019 m. Žibuoklė pelnė du aukso medalius kaip geriausio albumo „Prarasto grožio beieškant…“ (In Search of Lost Beauty…) autorė ir geriausia kompozitorė.

Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024 m. kviečia pamatyti kitus savyje

Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024 m., vykstantis 2024 m. rugsėjo 12 d. – gruodžio 12 d.,  įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais siekia supažindinti Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra bei inicijuoti ilgalaikį Lietuvos organizacijų ir kūrėjų bendradarbiavimą su Prancūzijos partneriais. Sezono programą vienija idėja „Kitas tas pats“: kvietimas per projekto veiklas Prancūzijoje pamatyti save kitame. Programa, subūrusi menininkus, mąstytojus ir visuomenės veikėjus, aprėpia platų šiuolaikinės kultūros reiškinių, medijų ir aktualių temų spektrą. Kaip sakė dr. V. Vitkienė, Sezono komisarė, „Lietuvos kūrėjai prancūzus žavi ir intriguoja vertybiškai angažuota pozicija – dauguma su mūsų šalies istorija susijusių projektų žiūrovams taps unikalia galimybe naujai suprasti geopolitinę mūsų regiono situaciją.