Erdvė paieškoms, atradimams ir bendrai kūrybai

Visa šalis kaip didelė filmavimo aikštelė

Lietuva įsitvirtina pasauliniame kino žemėlapyje, o mūsų šalies kino pramonės potencialą įrodantis darbų portfelis vis sunkesnis – į jį telpa ne tik užsienio kompanijų Lietuvoje sukurti filmai ir serialai, bet ir mūsų Lietuvos kūrėjų filmai, pelnę aukščiausius kino festivalių apdovanojimus. Du lietuvių kūrėjų sukurti filmai  – „Vesper“ ir „Piligrimai“ – rodomi gerai žinomose namų kino platformose „Netflix“ ir HBO.

Populiariausių pasaulyje serialų filmavimas

Pasaulinio pripažinimo sulaukė XX a. devintajame dešimtmetyje įvykusios branduolinės katastrofos istoriją pasakojantis, „Emmy“ apdovanojimus pelnęs HBO mini serialas „Černobylis“ (Chernobyl) (2019). Nors serialas filmuotas beveik 40-yje skirtingų vietų, jautriausias serialo scenas jo kūrėjai nusprendė filmuoti Lietuvoje.

„Černobylis“ tapo vienu sėkmingiausių metų serialų – jis pelnė 10 „Emmy“ ir 2 „Auksinio gaublio“ apdovanojimus. Kitas populiarus „Netflix“ serialas „Keisti dalykai“ (Stranger Things) (2016), kurio naujausią sezoną matė daugiau nei 40 milijonų namų ūkių, taip pat filmuotas Vilniuje. Šis serialas, nukeliantis į XX a. devintojo dešimtmečio mokslinės fantastikos ir siaubo klasikos laikus, pelnė 38 „Emmy“ nominacijas, tarp jų 3 už geriausią draminį serialą.

Lietuvoje ir Malmė, ir Tokijas

Lietuvoje lengva atkurti bet kurį norimą laikotarpį. Vilnius ir Kaunas – tikri miestai chameleonai, galintys tapti viduramžių dramų ir šiandieninių įvykių, vykstančių bet kurioje pasaulio dalyje, epicentrais.

 „Netflix“ serialas „Jaunasis Volanderis“ (Young Wallander) (2020), sukurtas pagal Henningo Mankelio detektyvus, buvo filmuotas Šeškinėje – Vilniaus pakraštyje esančiame gyvenamajame rajone. Serialo kūrėjai Šeškinę pasirinko dėl jos architektūrinės įvairovės – XX a. aštuntojo dešimtmečio daugiabučių, raudonų plytų pastatų ir išskirtinės kinematografiškos estetikos.

Šiuolaikinė Švedija yra tik viena iš daugybės vietų, į kurias gali nukelti spalvingi Lietuvos miestai. Vilnius ir Kaunas – du didžiausi Lietuvos urbanistiniai centrai – tapo XX a. vidurio Japonija kuriant tarptautinį filmą „Tokijo procesas“ (Tokyo Trial) (2016). Keturių dalių istorinėje dramoje vaizduojamas Tarptautinis karinis Tolimųjų Rytų tribunolas – japoniška Niurnbergo tribunolo versija. „Emmy“ nominuotame mini seriale Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune tapo Japonijos kariniu tribunolu, o vaizdingame Vilniaus universiteto botanikos sode nufilmuotos kelios lauko scenos.

Iškiliausių moterų istorijos

Lietuvoje dažnai filmuojamos iškiliausių Europos moterų gyvenimo istorijos. Įspūdingosios Rusijos imperatorės Jekaterinos Didžiosios valdymas atgijo to paties pavadinimo HBO mini seriale, kurio didžioji dalis nufilmuota Lietuvoje. Serialas „Jekaterina Didžioji“ (Catherine the Great) (2019), kuriame pagrindinę veikėją įkūnijo anglų aktorė Helena Mirren, 2020 m. Pažaislio vienuolynui Kaune pelnė geriausios kino filmavimo vietos apdovanojimą. Pažaislis, tikras baroko architektūros perlas, ir kitos įspūdingos Lietuvos istorinės vietos žiūrovus nukėlė į XVIII a. Sankt Peterburgą.

Vilniaus senamiestis buvo tapęs imperatoriškąja Austrija filmuojant dar vieną karališką istoriją – Vokietijos serialą „Sisi“ (2021). Austrijos imperatorienės Elžbietos gyvenimą pasakojančioje kostiuminėje dramoje Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastato eksterjeras tapo Hofburgo rūmais – Habsburgų karališkąja rezidencija Vienoje, o renesansiniai Vilniaus universiteto pastatai pasitarnavo filmuojant interjero scenas.

Lietuvoje taip pat filmuotas Lasse’o Hallströmo filmas „Hilma“. Tai švedų režisieriaus, sukūrusio tokius gerai žinomus filmus kaip „Sidro namų taisyklės“ (The Cider House Rules) (1999) ir „Šokoladas“ (Chocolat) (2000), filmas, tyrinėjantis paslaptingą Hilmos Klint gyvenimą.

Lietuvai rūpi kino šalies reputacija

 „Lietuva kasmet stiprina savo tarptautinei kino kūrimo pramonei patrauklios šalies reputaciją. Kino pramonės konkurencija Europoje yra labai didelė, o mokestinės paskatos – pirmas dalykas, apie kurį tarptautinės kompanijos teiraujasi prieš ateidamos į rinką. Namų darbus Lietuva atliko 2014 m., sukurdama mokestinių paskatų schemą, kuri šiandien leidžia užsienio filmų kūrėjams čia filmuojant sutaupyti iki 30 proc. kino gamybos išlaidų. Tačiau ne mažiau svarbi ir vietinių kino gamybos komandų kokybė – Lietuva turi turtingą kino kūrimo istoriją, o mūsų kino profesionalų įgūdžiai atitinka visus pasaulinius standartus“, – sako Vilniaus kino biuro vadovė Jūratė Pazikaitė.

Lietuvos kūrėjai – prestižinių kino festivalių laimėtojai

Lietuvos kinas išaugo nacionalinio kino horizontus ir pastaraisiais metais pelnė ne vieną svarbų kino pasauliui apdovanojimą:

• Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“ Lietuvai gavo geriausio Venecijos kino festivalio 2021 m. „Orizzonti“ programos filmo apdovanojimą. Tai  aukščiausias įvertinimas Lietuvos kino istorijoje. 
• Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ pripažintas geriausiu Europos dokumentiniu filmu (2022 m.).
• Animaciniam filmui „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ skirtas Azijos „Oskaru“ vadinamas Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kino akademijos apdovanojimas. Tai bendras Lietuvos, Armėnijos ir Vokietijos kūrėjų laimėjimas (2022 m.).
• Kristinos Buožytės ir Bruno Samperio filmas „Vesper“ Bučono (Pietų Korėja) fantastinių filmų festivalyje pelnė žiuri prizą, festivalyje „Grimmfest“ (Didžioji Britanija) – prizą už geriausią produkcijos dizainą (2022 m.). Filmas rodomas „Netflix“ platformoje.
• Režisierė Marija Kavtaradzė prestižiniame Sandanso kino festivalyje pripažinta geriausia režisiere už filmą „Tu man nieko neprimeni“ (angl. „Slow“) (2022 m.).