Erdvė paieškoms, atradimams ir bendrai kūrybai

Naujos perspektyvos
Kūrybinis bendradarbiavimas
Įkvepiančios erdvės

Visa šalis kaip didelė filmavimo aikštelė

Pastaruoju metu Lietuva tapo madinga filmų gamybos vieta regione – vaizdingas Lietuvos vietas atranda apdovanojimus pelnę režisieriai, tarptautinės prodiuserių kompanijos ir patyrę kino srities specialistai.

Filmų kūrimui puikiai tinkantys Lietuvos miestai nukelia į imperatoriškąją Austriją, pokario Tokiją, šiuolaikinę Švediją bei pristato kitais laikotarpiais ir kitose vietose besiklosčiusias istorijas. Lietuvos istorinių ir gamtos vietovių universalumas bei stiprios vietinės filmų gamybos komandos ir toliau traukia filmų kūrėjus net ir pandemijos metu.

Populiariausių pasaulyje serialų filmavimas

Pasaulinio pripažinimo sulaukė XX amžiaus devintajame dešimtmetyje įvykusios branduolinės katastrofos istoriją papasakojęs „Emmy“ apdovanojimus pelnęs HBO mini serialas „Chernobyl“ (Černobylis) (2019). Nors serialas filmuotas apie 40-yje skirtingų vietų, labiausiai jaudinančias serialo scenas jo kūrėjai nusprendė filmuoti Lietuvoje.

Fabijoniškės, Lietuvos sostinės Vilniaus gyvenamasis rajonas, tapo pramoniniu Pripetės miestu, kuriame gyveno Černobylio atominės elektrinės darbuotojai ir jų šeimos. Fabijoniškių betoniniai sovietmečio daugiabučiai tapo daugelio lauko scenų, įskaitant dramatišką evakuaciją, fonu.

Tuo metu tik už pusantros valandos kelio nuo Vilniaus esanti Ignalinos atominė elektrinė tapo liūdnai pagarsėjusia elektrine Ukrainoje. Beveik prieš dešimtmetį uždarytoje Ignalinos jėgainėje yra Černobylio tipo reaktorius ir dispečerinės – ten filmuotos įspūdingos katastrofos įvykius atkuriančios scenos.

„Chernobyl“ tapo vienu sėkmingiausių metų serialų, pelnęs 10 „Emmy“ ir 2 „Auksinio gaublio“ apdovanojimus. Tačiau serialų gerbėjai gali tikėtis išvysti Lietuvą ir dar viename garsiame seriale. Vienas populiariausių „Netflix“ serialų „Stranger Things“ (Keisti dalykai) (2016), kurio naujausią sezoną žiūri daugiau nei 40 milijonų namų ūkių, taip pat filmuotas Vilniuje.

Vilniaus caro laikų Lukiškių kalėjimas tapo Rusijos kalėjimu, itin svarbiu naujojo sezono siužetui. Vilnius tapo viena paskutinių vietų, kur iki pandemijos filmuotas šis su nostalgija į XX amžiaus devintojo dešimtmečio mokslinės fantastikos ir siaubo klasikos laikus nukeliantis serialas, pelnęs 38 „Emmy“ nominacijas, įskaitant tris už geriausią draminį serialą.

Ir Malmė, ir Tokijas

Lietuva populiarėja tarp filmų kūrėjų pasaulyje, nes jos istorinė ir gamtos įvairovė leidžia filmuose atkurti bet kurį norimą laikotarpį. Ir nors Lietuvą turistai dažniausiai pažįsta iš jos istorinių senamiesčių, šalies priemiesčiai gali būti ne mažiau svarbūs filmuojant konkrečius laikotarpius.

Pavyzdžiui, „Netflix“ serialas „Young Wallander“ (Jaunasis Volanderis) (2020), sukurtas pagal Henningo Mankelio detektyvus, namus rado Šeškinėje – Vilniaus pakraštyje esančiame gyvenamajame rajone. Serialo kūrėjai Šeškinę pasirinko dėl jos architektūrinės įvairovės – XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio daugiabučių, raudonų plytų pastatų ir išskirtinės kinematografiškos estetikos.

Tačiau šiuolaikinė Švedija yra tik viena iš daugybės vietų, į kurias gali nukelti įvairiapusiški Lietuvos miestai. Vilnius ir Kaunas – du didžiausi Lietuvos urbanistiniai centrai – tapo XX amžiaus vidurio Japonija kuriant tarptautinį filmą „Tokyo Trial“ (Tokijo procesas) (2016). Keturių dalių istorinėje dramoje vaizduojamas Tarptautinis karinis Tolimųjų Rytų tribunolas – japoniška Niurnbergo tribunolo versija. „Emmy“ nominuotame mini seriale Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune tapo Japonijos kariniu tribunolu, o vaizdingame Vilniaus universiteto botanikos sode nufilmuotos kelios lauko scenos.

Iškiliausių moterų istorijos

Įdomu tai, kad Lietuvoje dažnai filmuojamos iškiliausių Europos moterų gyvenimo istorijos. Įspūdingosios Rusijos imperatorės Jekaterinos Didžiosios valdymas atgijo to paties pavadinimo HBO mini seriale, kurio didžioji dalis nufilmuota Lietuvoje. Serialas „Catherine the Great“ (Jekaterina Didžioji) (2019), kuriame pagrindinę veikėją įkūnijo anglų aktorė Helena Mirren, 2020 metais Pažaislio vienuolynui Kaune pelnė geriausios kino filmavimo vietos apdovanojimą. Pažaislis, tikras baroko architektūros perlas, bei kitos įspūdingos Lietuvos istorinės vietos nukėlė į XVIII amžiaus Sankt Peterburgą.

Tuo metu Vilniaus senamiestis neseniai tapo imperatoriškąja Austrija filmuojant dar vieną karališką istoriją – Vokietijos serialą „Sisi“ (2021). Austrijos imperatorienės Elžbietos gyvenimą pasakojančioje kostiuminėje dramoje Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastato eksterjeras tapo Hofburgo rūmais – Habsburgų karališkąja rezidencija Vienoje, o renesansiniai Vilniaus universiteto pastatai pasitarnavo filmuojant interjero scenas.

Lietuva taip pat pasirinkta naujojo Lasse Hallströmo projekto „Hilma“ filmavimui. Švedų režisierius, sukūręs tokius gerai žinomus filmus kaip „The Cider House Rules“ (Sidro namų taisyklės) (1999) ir „Chocolat“ (Šokoladas) (2000), režisuos filmą, tyrinėjantį paslaptingą Hilmos af Klint gyvenimą. Vienos pirmųjų feminisčių netradiciniai paveikslai ir teosofinės idėjos lėmė tai, kad apie jos 1300 darbų nežinota dešimtmečiais, o dabar ji laikoma viena Vakarų pasaulio abstrakcionizmo pradininkių.

Plėtra nepaisant pandemijos

Dėl pandemijos sukeltų didelių sutrikimų visame pasaulyje, 2020-ieji pateks į istorijos knygų puslapius kaip vieni sunkiausių metų kino pramonei. Tačiau tai buvo gana sėkmingi metai Lietuvai, kurioje filmų gamyba jau grįžo į priešpandeminį lygį.

Lietuvos kino centro duomenimis, 2020 metais tarptautiniai filmų prodiuseriai Lietuvoje išleido beveik 27 mln. eurų, įspūdingai daugiau nei 15 mln. eurų 2019 metais. Finansuotų filmų skaičius išaugo beveik dvigubai – 2020 metais finansavimą gavo 58 nauji filmai, iš jų 37 vietiniai, 9 bendros gamybos ir 12 užsienio filmų. Palyginimui, Kroatija – pasaulyje žiūrimiausio serialo „Game of Thrones“ (Sostų karai) filmavimo vieta – 2020 metais pritraukė 9 užsienio filmų kūrimo projektus, o tarptautiniai prodiuseriai išleido kiek mažiau nei 12 mln. eurų.

„Lietuva kasmet stiprina savo tarptautinei kino kūrimo pramonei patrauklios šalies reputaciją. Konkurencija kino pramonėje Europoje yra labai didelė, o mokestinės paskatos yra pirmas dalykas, apie kurį tarptautinės kompanijos teiraujasi prieš įeidamos į rinką. Namų darbus Lietuva atliko 2014 metais, sukurdama mokestinių paskatų schemą, kuri šiandien leidžia užsienio filmų kūrėjams čia filmuojant sutaupyti iki 30 procentų kino gamybos išlaidų. Tačiau ne mažiau svarbi ir vietinių kino gamybos komandų kokybė – Lietuva turi turtingą kino kūrimo istoriją, o mūsų kino profesionalų įgūdžiai atitinka visus pasaulinius standartus“, – sako Vilniaus kino biuro vadovė Jūratė Pazikaitė.

Lietuva yra puiki partnerė užsienio kino kūrėjams kuriant pasaulinio lygio filmus ir serialus. Kino pramonei grįžtant į vėžes, Lietuva yra pasirengusi priimti dar daugiau sėkmingų pastatymų, demonstruojančių šios šalies miestų grožį ir vietinių kino gamybos komandų talentą.

Kitos Lietuvai svarbios sritys​