Grįžti

Švietimas ir mokslas

Lietuva pirmoje vietoje Europoje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių.
*World Economic Forum, 2016

97 proc.

lietuvių moka bent vieną užsienio kalbą. *OneEurope, 2017

Mokslo šaknys – karčios, užtat vaisiai – saldūs. Taip sako sena liaudies patarlė. Daug lietuvių siekia mokslo – statistikai teigia, kad 58 proc. 30–34 metų žmonių turi aukštojo mokslo diplomus. Pasaulyje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių 25–34 metų žmonių skaičių užimame 4 vietą.

Lietuviai mėgsta ir mato prasmę mokytis užsienio kalbų, ir jiems tai puikiai sekasi! Net 98 proc. lietuvių kalba bent viena užsienio kalba, o 84 proc. jaunų profesionalų laisvai kalba angliškai.

Istorijos akcentai

Švietimo pakilimas Lietuvoje prasidėjo 1547 metais, kai į Lietuvą atvykę broliai jėzuitai įkūrė Vilniaus universitetą. Už jį anksčiau Europoje įkurti tik Prahos, Krokuvos, Pėčo, Budapešto, Karaliaučiaus ir Bratislavos universitetai.

Vilniaus universitetas tapo viena seniausių ir žymiausių Šiaurės Europos aukštųjų mokyklų ir darė didžiulę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių kultūriniam gyvenimui, ugdė mokslininkus, poetus, kultūros veikėjus, kurie vėliau išgarsėjo visame pasaulyje.

Tarptautinis bakalaureatas

Šiuo metu 6 mokyklos Lietuvoje moko pagal akredituotą tarptautinio bakalaureato programą. Visi didieji šalies miestai turi tarptautines mokyklas, kuriose galima įgyti vidurinį išsilavinimą.

Vilniaus licėjuje tarptautinio bakalaureato programa dėstoma nuo 1997 metų. IB ugdymo programą rengia Tarptautinė bakalaureato organizacija. Programoje – 6 dalykų grupės: gimtoji kalba ir literatūra, užsienio kalbos, socialiniai mokslai, gamtos ir taikomieji mokslai, matematika, pasirenkamieji dalykai.

Bakalaureato programas taip pat turi Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje, Šiaulių Didždvario gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija, Tauragės „Versmės“ gimnazija, Vilniaus tarptautinė mokykla.

Aukštasis ir aukštesnysis mokslas

2017–2018 metais Lietuvoje veikė 14 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų, 7 privačios universitetinės aukštosios mokyklos, 13 valstybinių kolegijų, 9 privačios kolegijos.

Lietuvoje vienam dėstytojui tenka 18 studentų. Apie 45 proc. dėstytojų Lietuvoje turi daktaro laipsnį.

Vilniaus universitetas (VU)pirmasis ir didžiausias Lietuvos universitetas, įsikūręs šalies sostinėje Vilniuje. Universitetas yra šalies lyderis daugelyje mokslo ir studijų krypčių.

Pagal „QS World University Rankings“ reitingą Vilniaus universitetas patenka tarp 1,5 proc. geriausių pasaulio universitetų.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU)šalies technologijų mokslo lyderis. Universitetas siūlo šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas. Mokslinių tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) atliekama 13 institutų, 3 mokslo centruose, 23 laboratorijose. VGTU veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras, didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų aplikacijų laboratorija bei unikalus Kūrybiškumo ir inovacijų centras.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) vienintelis Lietuvoje siūlo  artes liberales principais grįstas studijas. Dešimtyje fakultetų studentų laukia 39 bakalauro, 52 magistrantūros, 15 podiplominių studijų programų ir 18 mokslo krypčių doktorantūra.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) yra vienintelė šalyje specializuota muzikos, teatro, kino ir šokio meno aukštoji mokykla. Kurdama atvirą ir dinamišką studijų, meno ir mokslo erdvę, ji kartu kuria ir šalies muzikos, teatro, šokio ir kino ateitį.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) jungia lygiateises akademijas – Medicinos ir Veterinarijos. Universitete veikia 7 fakultetai ir 5 institutai. LSMU yra didžiausios universitetinės ligoninės – Kauno klinikų steigėjas, šalia universiteto veikia 2 stambiųjų ir smulkiųjų gyvūnų klinikos.

Kauno technologijos universitetas (KTU) ypatingą dėmesį skiria strateginėms partnerystėms, bendradarbiavimui su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Universitete veikia 9 fakultetai, 8

Lietuvos mokslininkai – pasaulio mokslo elite

Lietuva yra globali pasaulinio lygio inovacijų kūrėja – nuo galingiausio pasaulio lazerio iki itin atsparaus stiklo, kuris naudojamas 4,5 mlrd. išmaniųjų pasaulio telefonų. Nuo paskendimo sauganti išmanioji apykaklė, sveikatos dienoraštis, saulės kolektorius mažos energijos pastatams, antenų sistema nanopalydovams – tokie darbai vyksta Lietuvos mokslo laboratorijose. Lietuvos tyrėjai kviečiami prisijungti prie įspūdingų mokslo projektų, kurie keičia pasaulio mokslo istoriją.

Mažoje mūsų šalyje verslo įmonės itin glaudžiai bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, taigi nenuostabu, kad Lietuva Europos inovacijų švieslentėje per vienus metus pakilo net 8 pozicijomis.

Inovacijų lyderiai

„Bloomberg“ inovacijų reitinge Lietuva užima 34 vietą. Mūsų valstybėje aktyviai vystomos finansinės technologijos, dirbtinis intelektas, gyvybės mokslai, sveikatos technologijos ir kibernetinis saugumas. Prioritetinės Vilniaus universiteto inovacijų sritys – genų inžinerija, biomedicina, neuromokslas.

Jaunieji lietuvių talentai užkariauja internetą – šalį garsina jų sukurtos mobiliosios aplikacijos.

Lietuviški lazeriai – NATO ir NASA

Lietuvių kurtas ir gamintas lazerių sistemas naudoja NATO šalių kariškiai, lietuviškų lazerių ieško ir 90 iš 100 pasaulio universitetų. Lietuviškų lazerių turi Europos branduolinių tyrimų centras CERN ir NASA Amerikoje.

Stebėjimų objektas – žmogus

NSA inžinierius ir mokslininkus domina žmogaus smegenų diagnostikos ir stebėsenos technologijos, kurios vystomos Kauno technologijos universiteto Sveikatos telematikos mokslo institute. Lietuvoje kuriami reikšmingi molekuliniai įrankiai biotechnologijos ir biomedicinos reikmėms. Naujų galimybių pasaulio medicinoje, žemės ūkyje ir pramonėje, tikimasi, atvers Vilniaus universiteto mokslininkų komanda. Lietuviai mokslininkai buvo vieni pirmųjų pasaulyje, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti naudojamas tiksliniam DNR redagavimui.

Nuotr. Renato Venclovo