Grįžti

Studijuok Lietuvoje

2018–2019 mokslo metais Lietuvoje studijuoja jaunimas iš 126 pasaulio valstybių.

Lietuvos lazerių ir medicinos, informacinių ir biotechnologijų specialistai, architektai ir menininkai jau seniai garsina mūsų valstybę užsienyje. Savo pasiekimais ir atradimais Lietuvos mokslininkai prisideda sprendžiant globalias pasaulio problemas sveikatos, aplinkosaugos, mokslo srityse. Šiandien ypatingi savo srities profesionalai žinias ir patirtį sukaupė mūsų šalies aukštojo mokslo institucijose, kur pagarba mokslo tradicijoms darniai persipynusi su žinių troškimu ir galimybe siekti inovacijų.

Užsienio studentai atranda Lietuvą

Nemažai Lietuvos moksleivių renkasi aukštąjį mokslą užsienyje, tačiau ir mūsų šalyje sparčiai daugėja studentų iš kitų šalių. 2018–2019 mokslo metais Lietuvoje laipsnį suteikiančiose programose studijuoja 6 192 studentai užsieniečiai. Dar keli tūkstančiai studentų į Lietuvą atvyko pagal studentų mainų programas.

2018–2019 mokslo metais Lietuvoje studijuoja jaunimas iš 126 pasaulio valstybių. Daugiausia užsieniečių pritraukia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, daug jų renkasi Vilniaus universitetą, Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Kauno technologijos universitetą, Mykolo Romerio universitetą ir Europos humanitarinį universitetą, kuriame didžioji dauguma studentų – iš Baltarusijos. Medicinos studijos tarp užsieniečių studentų – vis dar populiariausios. Didelio studentų dėmesio sulaukia ir inžinerijos, vadybos bei socialinio darbo programos.

Aukštojo mokslo sistema

Aukštojo mokslo studijų programos Lietuvoje yra dviejų rūšių – universitetinės ir koleginės. Studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji – profesinio bakalauro arba bakalauro, antroji – magistrantūros, trečioji – doktorantūros. Šios studijos gali būti skirtingo intensyvumo – nuolatinės ir ištęstinės.

Studijų programos

Koleginės aukštojo mokslo studijos skirtos kuo geriau pasirengti profesinei veiklai. Nuolatinės studijos dažniausiai trunka trejus metus, ištęstinės – ketverius. Ne mažiau kaip trečdalį studijų programos sudaro praktinis mokymas. Baigusiesiems studijas suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Turintieji praktinės veiklos patirties ir baigę papildomąsias studijas, kurių trukmę nustato kiekviena aukštoji mokykla, toliau gali studijuoti universitetų magistrantūroje. Koleginės studijos vyksta kolegijose – valstybinėse ir nevalstybinėse.

Universitetinės studijos orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios, kai siejama pirmoji ir antroji studijų pakopa, pavyzdžiui, studijuojant mediciną. Nuolatinės bakalauro studijos trunka ketverius metus, tęstinės – dažniausiai penkerius. Jas baigę absolventai įgyja bakalauro laipsnį. Vėliau studijas galima tęsti magistrantūroje. Čia jos trunka 1,5–2 metus. Tie, kurie ketina gyvenimą sieti su akademine veikla, po magistrantūros gali rinktis ketverių metų doktorantūros studijas. Universitetinės studijos vyksta universitetuose, akademijose, seminarijose.

Mokestis už mokslą

Vidutinis mokestis už mokslą aukštojoje mokykloje priklauso nuo to, kokią specialybę ir studijų pakopą pasirinksite. Užsienio šalies piliečiui bakalauro studijos per metus kainuos nuo 1 300 eurų, magistro – nuo 2 300 eurų, doktorantūros – nuo 8 400 eurų.

Daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų Lietuvoje besimokančių studentų iš užsienio teigia, kad Lietuvoje mokestis už aukščiausios kokybės studijas nėra didelis, juolab kad čia taikoma ir palanki stipendijų sistema.

Stipendijos

Lietuvoje yra nemažai galimybių gauti studijų finansavimą. Jį suteikia Lietuvos valstybė, aukštoji mokykla arba tarptautinės programos. Kiekviena aukštoji mokykla turi savo stipendijų fondą ir nuostatus, pagal kuriuos skiria finansavimą, todėl ji pati gali skirti lėšų studentams, kurie atitinka tam tikrus reikalavimus.

Paramą studijoms – stipendijas ir socialines išmokas gauna užsienio lietuviai, įstoję į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Stipendija skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kas mėnesį. Socialinė išmoka skiriama atsižvelgiant į asmens socialinę padėtį.

Išlaidos per mėnesį

Dauguma užsienio studentų teigia, kad, neskaičiuojant mokesčio už mokslą, vienam mėnesiui Lietuvoje jiems užtenka 350–400 eurų. Išlaidų suma, žinoma, priklauso nuo to, kiek keliausite po šalį, lankysite koncertus, teatrus ar naktinius klubus. Lietuvoje kultūros ir pramogų vietos yra gerokai pigesnės nei daugelyje Europos šalių. Net ir sostinės restoranuose dienos pietūs kainuoja nuo 3 iki 8 eurų, bilieto į kino filmą kaina siekia 6 eurus, o apsikirpti galėsite nuo 10 eurų.

Užsienio kvalifikacijų pripažinimas

Tie, kurie įgijo vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą užsienyje ir ketina stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, pirmiausia turi kreiptis dėl akademinio užsienio kvalifikacijos pripažinimo. Akademinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės nustatymą – ar jūsų kvalifikacija atitinka tokiai pat kvalifikacijai Lietuvoje keliamus reikalavimus. Akademinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje suteikia Studijų kokybės vertinimo centras.