Lietuvos interneto vartai

Naujienų prenumerata

Paieška

Sportas

Lietuvoje kultivuojama daugiau nei šimtas sporto šakų. Populiariausia iš jų – krepšinis, po jo seka futbolas, lengvoji atletika ir kt.

Čia pateikiame trumpą Lietuvos sporto abėcėlę, pradėdami nuo „A“...

A, B, D, F, G,I, K, L, P, R, S, Š, T, U, Ž

Akrobatinis skraidymas

Triskart pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Jurgis Kairys yra daugiausia kartų laimėjęs Pasaulio taurės ir Pasaulio „Grand Prix“ etapų lakūnas. Kiekvienas J.Kairio skrydis – kvapą gniaužiantis įvykis. 2000 m. rugsėjo 2 d. lakūnas pirmasis pasaulyje praskrido po pėsčiųjų tiltu ir pakartojo šį sudėtingą manevrą antrąkart – skrisdamas aukštyn ratais.
Beje, Lietuva nuo seno garsėja drąsiais lakūnais. Dar 1933 m. Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlantą. Pagal be nusileidimo įveiktą nuotolį – 6411 km per 37 val. 11 min. – tai antras pasiekimas aviacijos istorijoje ir jis yra minimas kaip vienas tiksliausių transatlantinių skrydžių.

Alpinizmas

Į aukščiausią pasaulio viršukalnę – Everestą – yra įkopę du lietuviai: 1993 m. – Vladas Vitkauskas ir 2003 m. – Saulius Vilius. Alpinistas Vladas Vitkauskas - pirmas pasaulyje žmogus, iškėlęs savo valstybės vėliavą visose aukščiausiose visų žemynų viršukalnėse. 1993 m. įkopęs į Everestą ir jau grįžęs į bazinę stovyklą, nors buvo žygio nualintas ir nušalęs abiejų kojų pirštus, antrąkart lipo aukštyn – nuleisti žuvusios Nepalo alpinistės kūno. Už tai jis pelnė Tarptautinio „Fair Play“ komiteto (CIFP) apdovanojimą.

Automobilių sportas

Lietuvos automobilių sporto gerbėjams buvo įsimintini 2007 m. – tais metais lietuviui Nerijui Naujokaičiui niekas neprilygo Europos automobilių kroso čempionato galingiausiame divizione (D1) ir jis iškovojo čempiono titulą. Ne ką mažesnio atgarsio susilaukė Martyno Padgurskio sėkmingas pasirodymas prestižiniame Europos ralio-kroso čempionate, kuriame jis užėmė aukštą 3-ąją vietą. Automobilių krosas Lietuvoje ypač išpopuliarėjo, kai pirmasis jos atstovas Aurelijus Simaška 1999 m. iškovojo Europos čempiono vardą, o 2001 m. šį laimėjimą vėl pakartojo.
Vienas garsiausių visų laikų Lietuvos lenktynininkas – Stasys Brunza, daugelio pasaulio, Europos čempionatų etapų, tarptautinių varžybų prizininkas ir nugalėtojas, ralio „Eropos turas“ (1974 m.) absoliutus nugalėtojas.

Baidarių ir kanojų irklavimas

Kanojininkas Vladas Česiūnas – Miuncheno olimpinių žaidynių čempionas. Šiandien tituluočiausi šios sporto šakos atstovai – baidarininkai Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas, ne kartą tapę pasaulio ir Europos čempionais bei prizininkais. Jiems įkandin seka talentingas jaunimas – kanojininkai Tomas Gadeikis ir Raimundas Labuckas, Jevgenijus Šuklinas, baidarininkas Vytautas Vaičikonis.

Badmintonas

Biatlonas

Algimantas Šalna Sarajevo olimpinėse žaidynėse iškovojo olimpinį aukso medalį. Šiandien daugiausia vilčių siejama su biatlonininke Diana Rasimovičiūte, kuri Turino olimpinėse žaidynėse 7,5 km sprinto lenktynėse užėmė aukštą 18 vietą, o 2009 m. pasaulio čempionate pakilo dar aukščiau – 11 vieta (7,5 km lenktynėse).

Boksas

Sporto aistruoliai dar puikiai mena visų laikų geriausių Lietuvos boksininkų - Algirdo Šociko, Ričardo Tamulio ir Dano Pozniako - pasiekimus. D.Pozniakas tapo pirmuoju Lietuvos olimpiniu čempionu (1968 m.). R.Tamulis Romoje laimėjo olimpinį sidabro medalį, buvo tris kartus Europos čempionas. Dukart Europos čempionas Algirdas Šocikas pasižymėjo ne tik tobula technika, bet ir džentelmenišku elgesiu ringe, dėl to ringo kolegos ir sirgaliai pagarbiai vadino jį „Ringo džentelmenu“. 1993 m. Algirdas Šocikas už kilnų elgesį ringe buvo pripažintas pirmuoju Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto laureatu. Tais pačiais metais jis pirmasis iš Lietuvos atstovų buvo apdovanotas ir Tarptautinio „Fair Play“ komiteto diplomu už nepriekaištingą sportinę karjerą. Šiandien bokso tradicijas tęsia naujoji Lietuvos boksininkų karta. 2007 m. pasaulio bokso čempionate po dvylikos metų pertraukos bronzos medalį iškovojo Daugirdas Šemiotas.

Buriavimas

„Tradicijos, meistriškumas, garbė“ - Lietuvos buriuotojų šūkis. Ši elegantiška sporto šaka yra itin mėgstama pajūryje, Trakuose ir Kaune ir ji vis labiau populiarėja. Šiandien garsiausia Lietuvos buriuotoja – olimpinė vicečempionė Gintarė Volungevičiūtė. Olimpinį sidabro medalį „Laser Radial“ klasėje, pirmąjį olimpinį medalį Lietuvos buriavimo istorijoje, Gintarė iškovojo 2008 m. Pekine. Iki olimpinių aukštumų G.Volungevičiūtė kilo palaipsniui, bet užtikrintai – 2006 m. ji tapo Europos vicečempione, o 2007 m. – pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtoja „Laser Radial“ klasėje. Iš vyrų garsiausias Lietuvos buriuotojas – Raimondas Šiugždinis, iškovojęs 1997 m. pasaulio ir Europos čempionų titulus „Laser Radial“ klasėje.  

Bušido

Lietuviui Remigijui Morkevičiui priklauso „K1“ turnyrų rekordas – savo varžovą jis nokautavo per 8 sekundes ir šio pasiekimo kol kas dar niekas nepagerino.

Dailusis čiuožimas

Lietuvos šokėjų ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, daugiau nei dešimtmetį džiuginę dailiojo čiuožimo mylėtojus Lietuvoje ir pasaulyje, savo gražiomis pergalėmis, tarp kurių – ir pasaulio bei Europos čempionatų bronzos medaliai, jau keletą metų rengia įspūdingus šou ant ledo, kurie sutraukia didelius būrius šio sporto gerbėjų. Garsiausios Lietuvos šokėjų ant ledo poros pėdomis pasaulio ir Europos čempionatuose sėkmingai žengia nauja pora – Deividas Stagniūnas ir Katherine Copely. 2009 m. Europos čempionate D.Stagniūnas ir K.Copely pateko tarp dešimties stipriausių Senojo žemyno porų.  

Dviračių sportas

Lietuvos dviratininkės priklauso pasaulio dviratininkių elitui – jau daugelį metų prestižinėse dviračių lenktynėse ir čempionatuose jos kovoja dėl aukščiausių apdovanojimų: olimpinė bronzos medalininkė Diana Žiliūtė, pasaulio čempionė, vicečempionė ir bronzos medalininkė, dukart preztižinių lenktynių „Giro d‘Italia“ laimėtoja Edita Pučinskaitė, pasaulio čempionė Rasa Polikevičiūtė. Pergales skinti pradeda auganti jaunoji karta – Modesta Vžesniauskaitė, Rasa Leleivytė, Daiva Tušlaitė ir kt. Garsiausias Lietuvos dviratininkas – Gintautas Umaras – dukart olimpinis čempionas. Olimpinio čempiono vardą iškovojo ir Artūras Kasputis. Pastaraisiais metais lietuvės madas ima diktuoti dviračių treke. Lyderė – Simona Krupeckaitė, kuri 2009 m. savo medalių kolekciją papildė pasaulio čempionato aukso ir dviem bronzos medaliais, be to, pagerindama ir pasaulio rekordą 500 m atskiro starto lenktynėse.

Futbolas

Nors pasaulyje futbolas – populiariausia sporto šaka, Lietuvoje populiarumu jis nusileidžia krepšiniui. Lietuvos futbolo klestėjimo metai – devintasis praėjusio amžiaus dešimtmetis. Legendinis Vilniaus „Žalgiris“ skynė pergales tarptautinėse arenose, į savo stadioną sutraukdamas minias aistruolių, o Lietuvos futbolininkai Arvydas Janonis ir Arminas Narbekovas su SSRS rinktine tapo olimpiniais čempionais, Viačeslavas Sukristovas – Europos pirmenybėse iškovojo sidabro medalį. Ir nors Lietuvos futbolo klubai dar negali pasigirti įspūdingais tarptautiniais laimėjimais, Lietuvos futbolininkai – Edagaras Jankauskas (2003 m. FK „Porto“ sudėtyje) ir Deividas Šemberas (2005 m. FK CSKA sudėtyje) – gali pasigirti, kad savo klubams padėjo laimėti UEFA taurę.

Galiūnų sportas

Mūsų šalis garsėja stipriais žmonėmis. Žydrūnas Savickas nekart yra tapęs Europos ir pasaulio galiūnų čempionu ir prizininku, net šešis kartus iš eilės laimėjo stipriausio pasaulio žmogaus titulą prestižiškiausiose jėgos sporto šakų varžybose „Arnold‘s Strongest Man“.

Irklavimas

Gilias tradicijas Lietuvoje turi irkluotojai. Birutės Šakickienės ir Kristinos Poplavskojos dvivietė Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius. O per visą Lietuvos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse istoriją Lietuvos irkluotojai iškovojo net 4 sidabro ir 10 bronzos apdovanojimų. Ideali vieta irkluotojams treniruotis ir varžytis – vaizdingomis apylinkėmis garsėjantis Lietuvos miestas Trakai. Čia jau vyko pasaulio jaunių ir pasaulio studentų irklavimo čempionatai, o 2008 m. rudenį – pasaulio veteranų irklavimo čempionatas.

Imtynės

1965 m. pasaulio čempionu tapo Rimantas Bagdonas. Tai vienintelis lietuvių imtyninkas, tapęs planetos čempionu. Po 42 metų pertraukos, 2007-aisiais, iš pasaulio čempionato Lietuvos imtynininkai vėl grįžo su apdovanojimais: Mindaugas Ežerskis, savo kolekcijoje jau turėjęs Europos čempionato bronzos medalį, tapo pasaulio vicečempionu, o Valdemaras Venckaitis iškovojo bronzos medalį, be to, tais pačiais metais iškovojęs ir Europos bronzą. 2008-aisiais Lietuvos imtynių istorijoje atverstas naujas puslapis – Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuvos graikų-romėnų imtynininkas Mindaugas Mizgaitis iškovojo bronzos medalį. Tai didžiausias Lietuvos imtynininkų laimėjimas.2009 m. Lietuvoje surengtas Europos imtynių čempionatas. Galimybė rengti šį čempionatą – tai irgi Lietuvos imtynių sporto įvertinimas.  

Kyokušin karatė

Lietuvoje vis labiau populiarėja rytų kovos menai. Lietuvis Donatas Imbras yra tapęs triskart Europos čempionu ir dukart Japonijoje, karatė tėvynėje, iškovojo planetos vicečempiono titulus.

Krepšinis

„Krepšinio karštinė“ Lietuvoje prasidėjo kai 1937 m. ir 1939 m. Lietuvos vyrų rinktinė laimėjo Europos vyrų krepšinio čempionatus. Ši sporto šaka išpopuliarėjo ir tarp moterų - 1938 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.

Sovietiniais laikais krepšinis buvo vienas iš tautinės tapatybės kertinių akmenų. Kauno „Žalgirio“ kovos su Maskvos CASK krepšinio aikštelėse dėl SSRS čempionų titulo visada buvo daugiau nei krepšinis, nes komandų kova aikštelėje virsdavo Lietuvos kova prieš Sovietų Sąjungą. SSRS čempionų aukso medalius, įveikęs CASK, „Žalgiris“ iškovojo penkis kartus. Net septyni Lietuvos krepšininkai, atstovaudami SSRS rinktinei, yra tapę olimpiniais čempionais – Modestas Paulauskas, Angelė Rupšienė (dukart olimpinė čempionė), Vida Beselienė, Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis. Dar šeši lietuviai iškovojo olimpinius sidabro medalius, trys - bronzos.

Prieškario Lietuvos krepšinio pergalių tradicijos tęsiamos šiandien. Trejas olimpines žaidynes iš eilės – 1992 m., 1996 m. ir 2000 m. - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė džiugino sirgalius olimpiniais bronzos medaliais, o 2004 m. ir 2008 m. tik per žingsnį liko šalia garbės pakylos – ketvirta...

2003 m. mūsų krepšininkai po 64 metų pertraukos ir vėl tapo Europos čempionais, o 2007 m. Europos čempionate iškovojo bronzos medalius. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1997 m. tapo Europos čempione.

Lietuvos krepšinio klubai Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ kaip lygūs su lygiais kovoja su stipriausiomis Europos krepšinio komandomis: 1999 m. Kauno „Žalgiris“ tapo Eurolygos čempionu, o Vilniaus „Lietuvos rytas“ 2005 m. iškovojo ULEB taurę.

2006 metų vasarą Lietuvoje vyko NBA krepšinio stovykla „Krepšinis be sienų. Europa‘2006“ („Basketball without borders“. Europe‘2006). Perspektyviausiems Europos valstybių vaikams, žaidžiantiems krepšinį, treniruotes Lietuvoje rengė NBA žaidėjai ir treneriai. Iš Europos valstybių Lietuva buvo pasirinkta neatsitiktinai – mūsų šalyje krepšinis – populiariausia sporto šaka – per 24 tūkst. sportuojančiųjų, iš kurių daugiau nei 10 tūkst. – mokiniai. Garsiausi Lietuvos krepšininkai, tokie kaip Arvydas Sabonis ar Šarūnas Marčiulionis, taip pat yra įsteigę savo vardo krepšinio mokyklas, kuriose noriai dalinasi savo meistriškumo paslaptimis ir žiniomis. 2009 m. Lietuvoje vyks Europos jaunučių krepšinio čempionatas, o 2011 m. – Europos vyrų krepšinio čempionatas.

Ledo ritulys

Lietuvoje vis daugėja ledo aikštelių, o kartu vis labiau populierėja ir ledo ritulys. O Lietuvos ledo ritulio sostine galima drąsiai vadinti Elektrėnus. Šiame mieste augo ir pirmuosius įvarčius pelnė dabar NHL lygoje žaidžiantis Dainius Zubrus bei taip pat ilgus metus NHL žaidęs, o dabar Rusijos klubui atstovaujantis Darius Kasparaitis.

Lengvoji atletika

Lengvoji atletika – trečia pagal populiarumą Lietuvoje sporto šaka, o Lietuvos lengvaatlečiai – vieni tituluočiausi tarp Lietuvos sportininkų. Per visą Lietuvos lengvaatlečių dalyvavimo olimpinėse žaidynėse istoriją jie iškovojo 4 aukso, 5 sidabro ir 2 bronzos apdovanojimus.

Garsiausias visų laikų Lietuvos lengvosios atletikos atstovas – disko metikas Virgilijus Alekna dukart olimpinis čempionas ir olimpinės bronzos laimėtojas, dukart pasaulio čempionas ir Europos čempionas. –2007 m. V.Alekna tapo devintuoju sportininku pasaulyje, kuriam UNESCO, įvertindama jo sporto laimėjimus, asmenines savybes ir visuomeninę veiklą, suteikė sporto čempiono titulą. V.Alekna keturis kartus buvo išrinktas geriausiu Lietuvos metų sportininku. Lietuva turi ir dar vieną disko metiką olimpinį čempioną – Romą Ubartą. Lietuvos disko metikai ir jų pergalės pasaulyje patvirtina – Lietuva – stiprių vyrų šalis.

Dar vienas olimpinis čempionas – bėgikas Remigijus Valiulis. Kad Lietuvoje auga ne tik stiprūs, bet ir greiti sportininkai patvirtino ir sprinterė Lina Grinčikaitė, kuri 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse pateikė malonią staigmeną. Tai pirmoji ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių sportininkė, bėgusi prestižinės 100 m bėgimo rungties olimpinių žaidynių pusfinalyje!

Plaukimas

Garsiausi Lietuvos plaukikai – olimpiniai čempionai Lina Kačiušytė, Robertas Žulpa ir bronzos medalio laimėtojas Arvydas Juozaitis. Šiandien greičiausias iš lietuvių plaukimo takeliuose – Vytautas Janušaitis, savo kolekcijoje jau turintis Europos čempionato sidabro ir bronzos medalius. Jaunas ir perspektyvus plaukikas – Giedrius Titenis, kuris Pekino olimpinėse žaidynėse plaukdamas 100 m krūtine pateikė malonią staigmeną užimdamas aukštą 12 vietą.

Rankinis

Lietuvos rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė – viena iš keturių Lietuvos sportininkų, kurie yra tapę dukart olimpiniais čempionais. Olimpine čempione tapo ir dar viena Lietuvos rankininkė Sigita Mažeikaitė–Strečen, o Valdemaras Novickis iškovojo olimpinio čempiono ir vicečempiono vardus. Ir nors kol kas garsiausios Lietuvos rankinio klubų pergalės praeityje, užsienio klubuose žaidžia ne vienas puikus Lietuvos rankininkas.

Slidinėjimas

Ne kiekviena lietuviška žiema mus pradžiugina smagiu šaltuku ir gausiu sniegu, galbūt dėl to Lietuvoje nesusiklostė ir stiprios žiemos sporto tradicijos, nesusikūrė tvirtos žiemos sporto šakų mokyklos. Tačiau Lietuva turi olimpinę slidininėjimo čempionnę – Vida Vencienė 1988 m. Kalgario žiemos olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį, dar pelnė ir bronzos apdovanojimą.

Sportiniai šokiai

Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis “Žuvėdra” jau penkiskart Europai ir pasauliui įrodė, kad yra geriausias Lotynų Amerikos šokių kolektyvas ir Senajame žemyne, ir pasaulyje. Dėl čempionų titulo „Žuvėdra“ nuolat kovoja su Vokietijos ansambliais.
Lietuvos šokėjų pora Edita Daniūtė ir Arūnas Bižokas Europos ir pasaulio klasikinių šokių čempionatuose ne kartą buvo įvertinti įvairios prabos medaliais, o jų karjerą vainikavo 2006 m. pasaulio čempionų ir 2007 m. Europos čempionų vardai.

Stalo tenisas

Tituluočiausia šios sporto šakos Lietuvos atstovė - Rūta Paškauskienė, ne kartą tapusi Europos čempionatų vienetų ir dvejetų varžybų nugalėtoja ir prizininke. Šiandien pajėgesnės Lietuvos stalo tenisininkės. Tituluočiausia šios sporto šakos Lietuvos atstovė yra Rūta Paškauskienė, daugkartinė Lietuvos čempionė, ne kartą tapusi įvairių turnyrų, Europos čempionatų mišrių dvejetų varžybų nugalėtoja ir prizininke. Tačiau didžiausią laimėjimą per savo sportinę karjerą R.Paškauskienė pasiekė 2008 m. iškovodama Europos čempionės (vienetų varžybose) vardą. Tai apskritai svarbiausias Lietuvos stalo tenisininkų laimėjimas asmeninėse varžybose.

Sunkioji atletika

Ši stiprių žmonių sporto šaka Lietuvoje pirmiausia siejama su Ramūno Vyšniausko vardu. Tai pajėgiausias Lietuvos sunkiaatletis, kurio medalių kolekcijoje – ir Europos sidabro ir bronzos medaliai.

Šachmatai

2006 m. Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė atliko tai, ko iki tol nesugebėjo padaryti nė vienas mūsų šalies šachmatininkas – pasaulio moterų čempionate įveikė ne vieną tituluotą varžovę ir iškovojo bronzos medalį. V.Čmilytė taip pat yra dukart Europos moterų šachmatų vicečempionė, ji nuolat iškovoja pergales tarptautiniuose turnyruose. Anksčiau Lietuvą labiausiai garsino Vladas Mikėnas.

 Šaudymo sportas

Iki Sidnėjaus olimpinių žaidynių apie šaudymo sportą Lietuvoje, ko gero, žinojo tik šios sporto šakos entuziastai. Tačiau, kai Daina Gudzinevičiūtė Sidnėjuje „nušovė“ olimpinį aukso medalį, taiklioji šaulė tapo viena populiariausių tarp Lietuvos sportininkų, o apie šią sporto šaką sužinojo ir tie, kas apie ją iki tol nežinojo nieko.

 Šiuolaikinė penkiakovė

Lietuva garsėja puikiais penkiakovininkais. Šiuolaikinė penkiakovė – penkių skirtingų sporto šakų – šaudymo, fechtavimo, plaukimo, jojimo ir kroso – kombinacija, todėl tai daug pastangų reikalaujantis sportas, kur sportininkai turi pasižymėti ir jėga, ir ištverme, ir greita reakcija, ir mokėjimu susikaupti.
2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse ant garbės pakylos vienu metu stovėjo net du Lietuvos penkiakovininkai – olimpinį sidabrą iškovojo Edvinas Krungolcas, o olimpinį bronzos medalį – Atėnų vicečempionas Andrejus Zadneprovskis. Olimpinis vicečempionas E.Krungolcas buvo išrinktas 2008 m. geriausiu Lietuvos metų sportininku.
E.Krungolas ir A.Zadneprovskis – tituluočiausi šiuolaikinės penkiakovės Lietuvos atstovai, savo medalių kolekcijose turintys ne vieną pasaulio ir Europos čempiono ir prizininko medalį. Į pasaulio penkiakovininkių elitą atkakliai veržiasi ir Lietuvos merginos – Laura Asadauskaitė ir Donata Rimšaitė.

Tenisas

Lietuvoje spračiai populiarėjant tenisui, ima rastis ir vis didesnių teniso talentų. Perspektyviausias Lietuvos tenisininkas – Ričardas Berankis, 2007 m. laimėjęs atvirojo JAV teniso čempionato jaunių vienetų varžybas, triumfavęs per neoficialų pasaulio jaunių teniso čempionatą (Orange Bowl Tennis Championships 2007) ir metus baigęs būdamas pirmoje pajėgiausių jaunių (iki 18 metų) planetos tenisininkų reitingo vietoje.

Ultratriatlonas

Pasaulio ultratriatlono čempionas Vidmantas Urbonas, įveikęs ilgiausią ultratriatlono trasą pasaulyje, - taip pat lietuvis. 1998 m. Vidmantas Urbonas pasaulio čempiono titulą pelnė pirmas nuplaukęs 76 km, nuvažiavęs dviračiu 3600 km ir nubėgęs 844 km. 2006 m. V.Urbonas siekė perplaukti Prancūziją ir Didžiąją Britaniją 33 km skiriantį Lamanšo sąsiaurį. Įveikus pusę distancijos ultratriatlonininkui kelią pastojo 4 m aukščio bangos, todėl teisėjai sustabdė plaukimą. Tačiau V.Urboną vilioja vis nauji iššūkiai - 2007 m. jis perplaukė Baltijos jūrą.

Žolės riedulys

Žolės riedulį Lietuvoje išpopuliarino moterų komandų ir rinktinės pasiekimai. Vieni svarbiausių laimėjimų: 1995 m. tarp stipriausių Europos klubų Šiaulių komandos „Šiauliai“ užimta 3-ioji vieta; Europos uždarų patalpų čempionate 2002 m. Lietuvos moterų rinktinė laimėjo sidabro medalius; 2009 m. Lietuvos merginų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė antrą kartą istorijoje tapo Europos uždarų patalpų čempione.

Ši Lietuvos sporto abėcėlė negalutinė – pasaulyje beveik kasdien vyksta šių ir kitų sporto šakų varžybos, apdovanojami jų nugalėtojai... Ir tarp jų tikrai yra lietuvių!