Lietuvos interneto vartai

Naujienų prenumerata

Paieška

Mokslas ir švietimas

Pirmoji švietimo ministerija Europoje

XVI a., Renesanso epochoje, Lietuvoje buvo sukurta visa švietimo sistema: pradinė mokykla (I pakopa), aukštesnioji mokykla (II pakopa), universitetas.

1773 m. sudaryta bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybinė švietimo institucija - Edukacinė komisija - pirmoji švietimo ministerija Europoje. Ji sukūrė naują švietimo valdymo sistemą. Lietuvos mokykloms vadovavo Vilniaus universitetas (nuo 1781 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausioji mokykla).

Švietimo sistema šiandien

Šių dienų Lietuvos švietimo sistema grindžiama Europos kultūrinėmis vertybėmis. 1992 m. pradėta švietimo reforma iš esmės pakeitė galiojusią švietimo sistemą.

Lietuvoje ikimokyklinis ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą teikiamas vaikams nuo 1 iki 5 (arba 6 metų).  Priešmokyklinis ugdymas teikiamas nuo 6 metų arba, jei tėvai pageidauja (ir vaikas pakankamai tokiam ugdymui subrendęs), ir anksčiau, bet ne anksčiau negu nuo 5 metų. Trunka metus.

Mokymasis bendrojo lavinimo mokykloje pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas trunka 12 metų. Pradinis ugdymas teikiamas nuo 7 metų arba, jei tėvai pageidauja bei vaikas pasirengęs, ir anksčiau. Mokymasis pagal pradinio ugdymo programą trunka ketverius metus. Baigę programą mokiniai įgyja pradinį išsilavinimą. Pagrindinis ugdymas trunka šešerius metus. Baigę 10 klasių mokiniai įgyja pagrindinį išsilavinimą. Toliau jie gali rinktis arba vidurinio ugdymo, arba profesinio mokymo programas.  Vidurinis ugdymas trunka dvejus metus. Baigę vidurinio ugdymo programą ir išlaikę brandos egzaminus asmenys įgyja vidurinį išsilavinimą. Vaikams iki 16 metų mokymasis pagal privalomojo švietimo programas yra privalomas. Pradinukų pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinama. 5–12 klasėse mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema: pažymiais nuo 1 iki 10.

Seniausias universitetas Rytų Europoje

Lietuvos aukštojo mokslo ištakos siejamos su Vilniaus universiteto įkūrimu – 1579 m. balandžio 1 d. karaliaus Stepono Batoro privilegija bei tų pačių metų spalio 29 d. popiežiaus Grigaliaus XIII bule buvo įkurta Vilniaus akademija-universitetas (Alma academia et universitas Vilnensis societatis Iesu). Jis tapo pirmąja aukštąja mokykla ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir visoje Rytų Europoje.

Pažangiausios mokslo idėjos

Universitetas greitai tapo intelektualiniu Lietuvos centru, kuriame XVII a. pradžioje jau dirbo 18 profesorių, studijavo per 1000 studentų. Vilniaus universitete pakako peno subręsti pažangiausioms mokslo idėjoms. Senajame Vilniaus universitete dirbo filosofas M. Smigleckis, kurio veikalai „Apie palūkanas“ ir „Logika“ išgarsino Vilniaus universitetą Europoje, poetas M. Sarbievijus, retorikas Ž. Liauksminas, pirmosios Lietuvos istorijos autorius A.Vijūkas-Kojelavičius, lietuvių raštijos kūrėjas Konstantinas Sirvydas, pirmosios slavų gramatikos autorius M. Smotrickis, raketinės artilerijos teoretikas K. Semenavičius, matematikai ir astronomai M. Počobutas ir T. Žebrauskas (pastarasis 1753 m. įkūrė seniausią Rytų Europoje ir ketvirtą pasaulyje Vilniaus universiteto astronomijos observatoriją), Gamtos istorijos katedros vadovas Ž. E. Žiliberas, G. Forsteris, S. B. Jundzilas ir kt. pasaulinio masto mokslininkai.

Mokslo sistema

Lietuvoje – gerai išplėtotas aukštųjų mokyklų ir kolegijų tinklas. Lietuvos mokslo potencialas sutelktas 31 valstybinėje aukštojoje mokykloje (15 universitetinių aukštųjų mokyklų ir 16 kolegijų) bei 20 nevalstybinių aukštųjų mokyklų (8 universitetinėse aukštosiose mokyklose ir 12 kolegijų), 17 valstybės mokslo institutų, 18 universitetų mokslo institutų ir 8 valstybinėse mokslo įstaigose. Be to, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje dalyvauja įvairios valstybinės bei viešosios įstaigos, verslo struktūros. Iš viso mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje dalyvauja per pusantro šimto institucijų. Didžiausia tyrėjų dalis (per 66 %) tenka aukštojo mokslo sektoriui. Valstybiniame sektoriuje tyrėjai sudaro apie 29 %, o verslo sektoriuje – tik apie 5 %.

Aukštojo mokslo studijos yra 2 tipų: neuniversitetinės ir universitetinės. Neuniversitetinės studijos yra vienos pakopos, trunka 3 - 4 metus. Baigusiems išduodamas aukštojo mokslo diplomas, liudijantis apie įgytą aukštąjį išsilavinimą, suteiktą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir profesinę kvalifikaciją. Aukštojo mokslo neuniversitetines studijas vykdo kolegijos. Kolegijas baigę absolventai po išlyginamųjų kursų (profesinės veiklos praktikos) gali tęsti studijas magistrantūroje universitetinėse aukštosiose mokyklose. Universitetinės studijos yra 3 pakopų: pirmoji pakopa – pagrindinės studijos, antroji pakopa – magistrantūra, specialiosios profesinės studijos, trečioji pakopa – doktorantūra, rezidentūra bei meno aspirantūra. Universitetinės studijos gali būti ir vientisosios, kai tęstinumu susiejama pirmoji ir antroji pakopos. Universitetines studijas vykdo universitetinės aukštosios mokyklos.

Aukštųjų technologijų plėtra

2003 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Ilgalaikę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategiją bei ją įgyvendinančią Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programą. Atsižvelgdama į šalies poreikį skatinti aukštųjų technologijų gamybą, Vyriausybė plėtoja Aukštųjų technologijų plėtros programą, kurios tikslas – padėti plėtoti Lietuvoje jau esamas aukštųjų technologijų gamybos kryptis, perspektyvias pasaulio mastu ir turinčias mokslinį potencialą, kuris įgalina gaminti pasaulio rinkoje konkurencingus produktus. Įgyvendinant minėtą programą numatoma plėtoti biotechnologijos, mechatronikos, lazerių ir informacinių technologijų bei nanotechnologijų ir elektronikos krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.

Pasaulinės biotechnologijos rinkos dalyviai

Biotechnologija yra bene geriausias tikslinių tyrimų ir jų naudojimo gamyboje pavyzdys. Sukauptas stiprus intelektinis potencialas ir pasiekta reikšmingų rezultatų farmacinės paskirties baltymų, fermentų ir nukleorūgščių chemijos bei biochemijos, taip pat prokariotinių ir eukariotinių ląstelių molekulinės biologijos tyrimo srityse. Nors Lietuvos biotechnologijos pramonės apimtys santykinai nedidelės, pasaulinės audito ir verslo konsultacijų kompanijos „Ernst & Young“ ekspertai ją įvertino kaip neturinčią atitikmenų Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

Lazerių technologijos

Lietuvoje veikia daugiau kaip 10 aukštųjų technologijų gamybos bendrovių, kurios kuria ir gamina lazerių technologijų produktus. Lietuvos lazerių technologijų įmonės apie 75 procentus produkcijos eksportuoja į labiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes, t.y. JAV, Japoniją, ES. Lazerių technologijų ir lazerinių tyrimų mokslo centruose vykdomi tarptautiniai projektai, remiami ES ir NATO. Vienas iš Lietuvos lazerių mokslo tarptautinio pripažinimo pavyzdžių galėtų būti projektas "LASERLAB – Europe", kurį laimėjęs 2004 metais Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras tapo Europos Jungtinės lazerių laboratorijos partneriu.

Mechatronika - svarbi pramonės dalis

Kita Lietuvos mokslinių tyrimų prioritetinė kryptis – mechatronika. Kauno technologijos universitetas, šalia modeliavimo, stiprumo, dinamikos, tikslumo, patikimumo ir kitų tyrimų, gali pasiūlyti naujas technologijas ir gaminius pjezoaktyviųjų medžiagų pagrindu, intelektualius matavimo prietaisus ir sistemas, ultragarsinius srautų debito matuoklius, ultragarsinius precizinius lygio ir atstumo matuoklius, medicinines diagnostikos sistemas, ultragarsinės echoskopijos keitiklius ir prietaisus, mechatronines fiziologinio monitoringo sistemas, technologinių įrenginių resursus tausojančio valdymo ir signalų analizės programinę įrangą ir kitus aukštų technologijų gaminius. Puslaidininkių fizikos institutas yra sukūręs puslaidininkinių mechaninių dydžių (slėgio, skysčių lygio, vibracijų ir panašių) jutiklių. Lietuvos energetikos institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas pasiekę originalių rezultatų elektrocheminių generatorių kūrimo srityje. Kai kurie Lietuvos mokslo ir studijų institucijų sukurti nauji produktai jau pradedami gaminti.

Informacinės technologijos

Dabar šalyje yra apie 1 tūkst. informacinių technologijų įmonių. Šios įmonės gamina vis daugiau produkcijos, didėja jų indėlis į Lietuvos ekonomiką. Jau dabar dešimtys įmonių vykdo užsienio užsakymus, nemaža jų – bendros Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės. Didžiausią mokslinių tyrimų potencialą turi Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos institutas ir  Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Atliekami moksliniai tyrimai apima programinės įrangos kūrimo metodus ir techninės įrangos projektavimo technologijas.

Užsienio ekspertų teigimu, Lietuvoje yra nemažai gerai ir net puikiai pagal tarptautinius standartus dirbančių tyrėjų grupių, galinčių sėkmingai bendradarbiauti su žymiausiomis užsienio mokslo institucijomis bei aukštų technologijų pramonės įmonėmis.