Lietuvos interneto vartai

Naujienų prenumerata

Paieška

Kultūra

Europa atranda Lietuvą per kultūrą – lietuvių menininkai pelno vis didesnį pripažinimą užsienyje. Nors ne visuomet afišose, skelbiančiose apie užburiančio balso soprano, dieviškai grojančio violončelininko ar išskirtinio grakštumo balerinos koncertą yra minima Lietuva, vis tik tikimybė, kad Jūs apsilankėte atlikėjo iš Lietuvos koncerte, yra didelė ir būnant Niujorke, ir Londone, ir Berlyne, ir Vilniuje.

Tik šiek tiek daugiau nei pusę milijono gyventojų turinčiame Vilniuje gausu meno galerijų, parodų, koncertų, spektaklių. Meno kupinas gyvenimas verda ir tradicinėse galerijose, koncertų salėse ir mažiau įprastose erdvėse, o ir pats Vilniaus senamiestis yra savotiška jauki Baroko meno galerija po atviru dangumi.

Kultūrinis gyvenimas verda ne tik sostinėje – kiekviename didesniame Lietuvos mieste veikia profesionalūs teatrai, koncertų salės ir vyksta įvairūs renginiai, turintys savo nuolatinę publiką. Ypač daug renginių vyksta vasarą.

Lietuvoje jau ilgus šimtmečius gyvena slavai, žydai, karaimai, prūsai ir kitų tautų atstovai, tad daugiakultūriškumas bei figuratyvumas literatūroje, teatre, kine ir taikomojoje dailėje tapo išskirtiniu Lietuvos meno bruožu. Dauguma lietuviško meno gerbėjų Europoje ir Rytuose ypatingai vertina sugebėjimą susieti praeitį su dabartimi bei toleranciją ir atvirumą kitoms kultūroms.

Literatūra

Lietuviai – skaitanti ir apsiskaičiusi tauta. Aktyvus Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse knygų mugėse pakeitė ne tik užsienio leidėjų, bet ir pačių lietuvių požiūrį į literatūrą. Sėkmingas dalyvavimas knygų mugėse padėjo tradiciškai poeziją labiau vertinantiems lietuviams „atrasti“ Jurgos Ivanauskaitės, Renatos Šerelytės, Vandos Juknaitės, Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus prozą. Džiugu, kad šiais visuotinės kompiuterizacijos laikais lietuviai noriai skaito ir dovanoja knygas, o kasmet rengiamoje Baltijos knygų mugėje apsilanko beveik kas antra Lietuvos šeima.

Teatras

Lietuvos teatras yra neatsiejamas ir itin intriguojantis pasaulio teatre vykstančių procesų dalyvis. Lietuvių teatro režisieriai turi gausius gerbėjų ir pasekėjų būrius visame pasaulyje: Eimuntas Nekrošius yra itin laukiamas Italijos teatro ir operos scenose, Rimas Tuminas yra itin mėgstamas Šiaurės Europoje ir Rusijoje, o Avinjono ir Edinburgo teatro festivaliai jau nebeįsivaizduojami be Oskaro Koršunovo sukurtų spektaklių. Lietuvos teatro gerbėjų „geografija“ aprėpia Rusiją, Japoniją, Pietų Korėją, Honkongą, JAV, Meksiką, Argentiną ir daug kitų šalių ir kasmet vis plečiasi.
Operos žvaigždė Violeta Urmana koncertuoja garsiausiuose pasaulio operos teatruose ir koncertų salėse, tačiau tik nedaugelis žino, kad ši išskirtinio talento dainininkė yra lietuvė. Pasaulyje koncertuoja bei skina laurus tarptautiniuose konkursuose daug itin talentingų atlikėjų iš Lietuvos, o jų koncertinėse programose skamba ne tik gražiausi klasikinės muzikos kūriniai, bet ir lietuvių kompozitorių – Onutės Narbutaitės, Ramintos Šerkšnytės, Broniaus Kutavičiaus, Osvaldo Balakausko, Algirdo Martinaičio, Mindaugo Urbaičio, Anatolijaus Šenderovo ir kitų autorių muzika.

Dailė

Prieš kelis dešimtmečius tapyti Lietuvos dailininkų darbai, dažnai vadinami „tyliuoju modernizmu“, ženkliai prisidėjo prie jaunosios kartos dailininkų, drąsiai bendraujančių su Vilniaus, Paryžiaus, Venecijos ar Niujorko publika per instaliacijas, video meną, performansus, brandos. Eglės Rakauskaitės, Pauliaus ir Svajonės Stanikų, Deimanto Narkevičiaus, Gedimino ir Nomedos Urbonų po pasaulį pasklidę kūriniai padėjo ir patiems lietuviams įvertinti lietuviško meno prigimtį.
Dalios Kaščiūnaitės, Ričardo Vaitiekūno, Rūtos Katiliūtės. Algio Griškevičiaus, Vilmanto Marcinkevičiaus, Mindaugo Navako ir daugelio kitų kūriniai puošia daugelį privačių ir net karališkųjų asmenų kolekcijų užsienyje.

Daugelyje enciklopedijų ar meno žinynų rasime įrašą apie Fluxus, tačiau tik keliuose iš jų užsimenama, kad šio itin daug pasekėjų sulaukusios meninio judėjimo sumanytojas Jurgis Mačiūnas yra lietuvis.
Kas jis, Jurgis MAČIŪNAS?
“ Fluxus tėvas” Jurgis Mačiūnas (1931- 1973), pasaulyje žinomas George Maciunas vardu, gimė Kaune. Karo metais, bėgdamas nuo sovietinės okupacijos, atsidūrė Vokietijoje.
Kas yra FLUXUS?
Fluxus (lot. flux – tekėjimas) – meninis judėjimas, ieškojęs galimybių apjungti įvairias menines technikas ir disciplinas, pirmiausiai vizualųjį meną, muziką ir literatūrą.
Fluxus, vertindamas kūrybą kaip menininko išraiškos formą, su panieka vertino mene vis labiau stiprėjusį komercializmą ir rinkos poreikių tenkinimą.
Ankstyvajame Fluxus judėjimo etape Jurgis Mačiūnas glaudžiai bendradarbiavo su Joseph Beuys, Dick Higgins, Nam June Paik ir Yoko Ono.
Savo įtaka šiuolaikinio meno raidai Fluxus yra gretinamas su Dada ir popartu.

Kinas

Nors Lietuvos kino režisieriai nėra tokie pripažinti kaip danų, italų ar prancūzų kino meistrai, žiūrovai vertina lietuvišką kiną už sugebėjimą itin giliai pažvelgti į žmogaus sielą ir už poetizuotą požiūrį į pasaulį. Giedrės Beinoriūtės, Ramūno Greičiaus, Inesos Kurklietytės trumpametražiai ir Audriaus Stonio, Valdo Navasaičio bei Arūno Matelio dokumentiniai filmai yra pelnę tarptautinį žiūrovų pripažinimą bei apdovanojimus prestižiškiausiuose šios kategorijos filmų festivaliuose.
Lietuviškas kinas, atstovaujamas Šarūno Barto, Algimanto Puipos, Janinos Lapinskaitės, Kristijono Vildžiūno, jau turi jį mylintį žiūrovą ir Kanuose, ir Niujorke, ir Tokijuje.

Jonas Mekas (gimęs 1922 m. gruodžio 23 d. Semeniškių kaime) - žinomas filmų kūrėjas, rašytojas, kuratorius dažnai vadinamas „Amerikos avangardinio kino tėvu“. Tarp daugybės jo nuopelnų šiuolaikiniam menui – avangardinio kino archyvo „Anthology Film Archives“, kino kompanijos „The Film Makers Cooperative“ ir žurnalo „Film Culture“ įkūrimas. Nuo 1958 m. J.Mekas rašė filmų recenzijas žurnalui „The Village Voice“.
J.Mekas artimai bendravo ir dirbo su tokiais menininkais kaip Jurgis Mačiūnas, Andy Warhol, Nico, Allen Ginsberg, Yoko Ono, John Lennon ir Salvador Dalí.
Antrojo pasaulinio karo metais J.Mekas kartu su broliu Adolfu gyveno karo pabėgėlių stovykloje, o 1949 m. kartu su juo emigravo į JAV.
Iš visos gausios J.Meko filmografijos kino mylėtojai labiausiai vertina jo dienoraščius „Walden“ (1969), „Lost, Lost, Lost“ („Prarasta, prarasta, prarasta“ 1975), „Reminiscences of a Voyage to Lithuania“ („Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“, 1972), ir „Zefiro Torna“ („Zefiro Torna arba pasakojimas apie Jurgį Mačiūną“, 1992). 2001 metais Jonas Mekas sukūrė penkių valandų trukmės video dienoraštį „As I was Moving Ahead I Saw Brief Glimpses of Beauty“, kuriame rankomis sumontavo kadrus iš penkiasdešimt metų kauptų autobiografinių videoįrašų.
Pažymėtina ir tai, kad J. Mekas – puikus, savitos stilistikos poetas.

Užrašu LIETUVA paženklinta filmo ar teatro afiša, kvietimas į knygos pristatymą ar koncertą pirmiausiai reiškia galimybę patirti kažką naujo – autentiškai lietuviško ir kartu vertingo pasauliniu mastu.