Trakų istorijos muziejaus interneto svetainė. Pateikiama informacija apie muziejų, ekspozicijas, renginius.
Istorijos faktai
Istorijos faktai
2013 07 01-12 31 Lietuva pirmą kartą pirmininkaus Europos Sąjungai.
2009 Lietuvos Tūkstantmečio paminėjimas.
2009 Vilnius – 2009 m. Europos kultūros sostinė.
2004 m. Lietuva tapo ES ir NATO nare.
1993 m. Paskutiniai sovietinės kariuomenės daliniai pasitraukė iš Lietuvos.
1991 m. Lietuva tapo Jungtinių Tautų nare.
1990 Kovo 11-ąją Lietuva paskelbė apie Nepriklausomybės atkūrimą.
1988 m. birželio 3 d. įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, vadovavęs išsivadavimui iš SSRS okupacijos.
Jau pirmaisiais Lietuvos kovos už nepriklausomybę metais tapo aišku, kad veikdamos išvien Baltijos šalys gali pasiekti daugiau. 1989 m. rugpjūčio 23 d. nuo Vilniaus iki Talino nusidriekė beveik du milijonus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų suvienijęs Baltijos kelias. Ši unikali per 600 km nusitiesusi gyva žmonių grandinė, organizuota minint 50-ąsias Ribentropo - Molotovo pakto metines, atkreipė pasaulio dėmesį į penkis dešimtmečius trukusią Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją.
1944-1953 m. Lietuvos miškuose veikė ginkluotas pasipriešinimas okupacijai. Šio partizaninio judėjimo dalyviai tikėjo sustabdysią sovietinę okupaciją, prievartinę kolektyvizaciją, masinius persekiojimus ir trėmimus. 1940-1953 metų laikotarpiu iš Lietuvos į Sibirą bei kitus nuošalius SSRS pakraščius buvo ištremta bei uždaryta į kalėjimus apie 250 000 žmonių.
1944 m. II pus. Sovietinė kariuomenė antrąkart okupavo Lietuvos Respubliką
2009 Vilnius – 2009 m. Europos kultūros sostinė.
2004 m. Lietuva tapo ES ir NATO nare.
1993 m. Paskutiniai sovietinės kariuomenės daliniai pasitraukė iš Lietuvos.
1991 m. Lietuva tapo Jungtinių Tautų nare.
1990 Kovo 11-ąją Lietuva paskelbė apie Nepriklausomybės atkūrimą.
1988 m. birželio 3 d. įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, vadovavęs išsivadavimui iš SSRS okupacijos.
Jau pirmaisiais Lietuvos kovos už nepriklausomybę metais tapo aišku, kad veikdamos išvien Baltijos šalys gali pasiekti daugiau. 1989 m. rugpjūčio 23 d. nuo Vilniaus iki Talino nusidriekė beveik du milijonus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų suvienijęs Baltijos kelias. Ši unikali per 600 km nusitiesusi gyva žmonių grandinė, organizuota minint 50-ąsias Ribentropo - Molotovo pakto metines, atkreipė pasaulio dėmesį į penkis dešimtmečius trukusią Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją.
1944-1953 m. Lietuvos miškuose veikė ginkluotas pasipriešinimas okupacijai. Šio partizaninio judėjimo dalyviai tikėjo sustabdysią sovietinę okupaciją, prievartinę kolektyvizaciją, masinius persekiojimus ir trėmimus. 1940-1953 metų laikotarpiu iš Lietuvos į Sibirą bei kitus nuošalius SSRS pakraščius buvo ištremta bei uždaryta į kalėjimus apie 250 000 žmonių.
1944 m. II pus. Sovietinė kariuomenė antrąkart okupavo Lietuvos Respubliką
1941-1944 m. Nacistinės Vokietijos okupacija. Tuo metu buvo nužudyta apie 94 procentai Lietuvos žydų.
1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo ir aneksavo Lietuvos Respubliką bei savo sudėtyje sukūrė Lietuvos Sovietinę Socialistinę Respubliką.
1918 m. Vasario 16-ąją Lietuvos Taryba priėmė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
1864-1904 m. Carinė Rusija įvedė spaudos draudimą ir uždraudė rašyti lotyniškais rašmenimis.
1831 m. ir 1863 m. vyko sukilimai, išreiškę buvusios bendros Lenkijos - Lietuvos valstybės visuomenių priešinimąsi Rusijos imperijos okupacijai. Abiejų sukilimų pagrindinis tikslas buvo išsivaduoti iš Rusijos priklausomybės.
1795 m. Po Trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo didžioji dalis Lietuvos pateko į Rusijos imperijos sudėtį.
1791 m. Gegužės 3 d. priimta Lenkijos ir Lietuvos valstybės Konstitucija. Ši konstitucija – pirmoji šiuolaikinę konstitucijos sampratą atitinkanti konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje.
1602 m. popiežius Klemensas VIII lenkų ir lietuvių karalaitį Kazimierą (1458-1484) paskelbė šventuoju, 1613 m. paskelbtas ir Lietuvos globėju.
1588 m. Įsigaliojo III Lietuvos Statutas, galiojęs iki valstybės sunaikinimo XVIII a. pab., o kai kurie straipsniai net Rusijos imperijoje iki 1840 m.
1579 m. Įkurtas Vilniaus Universitetas. Net du šimtmečius Vilniaus Universitetas buvo labiausiai į Rytus nutolęs Europos universitetas.(XVII a. vid. įkurtas Tartų universitetas, XVIII a. vid. Maskvoje)
Tarp Vilniaus Universiteto absolventų – daug garsių pavardžių: raketų išradėjas ir garsus artilerijos inžinierius Kazimieras Simonavičius (Kazimierz Siemienowicz; apie 1600 – apie 1651), garsūs poetai Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz 1798-1855) ir Česlovas Milošas (Czesław Miłosz 1911-2004) ir daug kitų.
1569 m. Lietuva ir Lenkija pasirašė Liublino unijos sutartį ir federaciniais pagrindais sukūrė bendrą valstybę Abiejų Tautų Respubliką.
1529 m. Priimtas I Lietuvos Statutas, kodifikavęs paprotinę teisę ir kitas tuo metu galiojusias teisės normas.
1579 m. Įkurtas Vilniaus Universitetas. Net du šimtmečius Vilniaus Universitetas buvo labiausiai į Rytus nutolęs Europos universitetas.(XVII a. vid. įkurtas Tartų universitetas, XVIII a. vid. Maskvoje)
Tarp Vilniaus Universiteto absolventų – daug garsių pavardžių: raketų išradėjas ir garsus artilerijos inžinierius Kazimieras Simonavičius (Kazimierz Siemienowicz; apie 1600 – apie 1651), garsūs poetai Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz 1798-1855) ir Česlovas Milošas (Czesław Miłosz 1911-2004) ir daug kitų.
1569 m. Lietuva ir Lenkija pasirašė Liublino unijos sutartį ir federaciniais pagrindais sukūrė bendrą valstybę Abiejų Tautų Respubliką.
1529 m. Priimtas I Lietuvos Statutas, kodifikavęs paprotinę teisę ir kitas tuo metu galiojusias teisės normas.
1410 liepos 15 d. Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės, vadovaujamos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Jogailos, Žalgirio mūšyje sutriuškino Kryžiuočių ordiną net du šimtmečius grasinusį Lietuvos valstybingumui.
1387 m. Lietuva, paskutinė pagoniška Europos valstybė, priėmė krikščionybę.
1386 m. Krokuvoje Lenkijos karaliumi karūnuotas Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, sudaryta Lenkijos ir Lietuvos personalinė unija.
1323 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas savo laiškuose pirmą kartą paminėjo Vilnių, vėliau tapusį Lietuvos sostine.
„Todėl mes prašome, kad jūs miestuose, kaimuose ir vietovėse, kur tiktai kuriam iš jūsiškių pasitaikys pamokslauti, šitai žmonėms praneštute, o taip pat [tai, kad] jei būtų kokių nors riterių ar ginklanešių, mes jiems skirtume pajamų ir žemės, kiek jie norėtų. Pirkliams, kalviams, račiams, balistininkams, kurpiams, bet kokios srities amatininkams su žmonomis, vaikais ir galvijais suteikiame savo žemėje [teisę] laisvai ateiti ir išeiti be jokios rinkliavos arba mokesčio ir bet kokio kliuvinio.“ (Iš Gedimino laiško Saksonijos dominikonams, 1323 05 26)
1253 m. Liepos 6 d., karūnavus suvienytos Lietuvos valdovą Mindaugą, pasaulio žemėlapyje atsirado Lietuvos valstybė.
1251 m. Lietuvos valdovas Mindaugas apsikrikštijo, bet po jo žūties 1263 m. krikštas Lietuvoje neprigijo.
1009 m. Lietuva pirmąkart paminėta Kvedlinburgo analuose.
„[1009 metais] šventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusijos ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių kovo 9 d. nukeliavo į dangų.“ (Kvedlinburgo analai. Apie 1009 m.)
1009 m. Lietuva pirmąkart paminėta Kvedlinburgo analuose.
„[1009 metais] šventasis Brunonas, vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusijos ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių kovo 9 d. nukeliavo į dangų.“ (Kvedlinburgo analai. Apie 1009 m.)