Lietuvos interneto vartai

Lietuvoje pirmieji žmonės apsigyveno maždaug X tūkstantmetyje pr. Kr., paleolite, kai atšilo klimatas ir ledynai pasitraukė iš Lietuvos teritorijos į Skandinaviją. Nuo tada prasideda mūsų krašto istorija, besitęsianti maždaug 12 000 metų. Maždaug 2500 m. pr. Kr. taikus gyvenimas rytinėje Baltijos pakrantėje baigėsi. Į medžiotojų ir žvejų gyvenamuosius plotus ėmė skverbtis ateiviai iš pietų. Per kelis šimtmečius, maždaug 2000 m. pr. Kr., susiformavo gentys, vadinamos baltais. Maždaug V-VI a. jau buvo susidariusios visos šiandien žinomos pagrindinės baltų gentys: kuršių, sėlių, žemaičių, lietuvių, aukštaičių, žemgalių.

 

 

Skirtingai nei kitos Baltijos šalys Latvija ir Estija, Lietuva viduramžiais buvo sukūrusi savo valstybę - Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (Magnus Ducatus Lithuaniae). Manoma, kad Lietuvos valstybė pasaulio žemėlapyje atsirado 1253 m. liepos 6 dieną karūnavus suvienytos Lietuvos valdovą Mindaugą. Popiežiaus bule Lietuvos valstybei buvo suteiktas aukščiausias – karalystės – titulas. Tai reiškė, kad visa Vakarų Europa pripažino Lietuvą ir priėmė ją į savo šeimą kaip lygiateisę Vakarų Europos politinės sistemos narę.

LDK išsiplėtė toli į rytus, driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, nuo XIV a. vidurio apėmė beveik visą dabartinę Lietuvą ir visą dabartinę Baltarusiją, nuo XIV a. II pusės  dar ir didžiąją dabartinę Ukrainos dalį ir tapo reikšminga politine jėga Rytų ir Vidurio Europoje.  Nors anais senais laikais visi kitataučiai buvo laikomi potencialiais priešais, LDK plėtros sėkmės priežastis buvo būtent tolerancija kitų tautų religijoms, vietos papročiams.

 

 

Lietuvos Statutai, sudarę senosios valstybės santvarkos teisinį pagrindą, liudija, kad Lietuva dar XVI a. tapo integralia Vidurio Europos dalimi. Dar aukščiau teisinė mintis pakilo XVIII a. pabaigoje, 1791 m. priėmus Gegužės 3-iosios konstituciją, kuri tapo antrąja pasaulyje (JAV 1787 m. konstitucija – pirmoji pasaulyje) ir pirmąja Europoje, aplenkusi Prancūzijos konstituciją. Su pastarąja ji tiesiogiai susijusi - pirmieji konstitucijos apmatai parašyti pagal 1789 m. priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją.

 

 

1918 m. Lietuvos tarybai,  laikinajai tautos atstovybei, pakako drąsos ir ryžto, ji pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą, paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Nepriklausomybę apgynusi kovose su lenkais ir bolševikais, Lietuva 1920 m. Steigiamajame Seime įtvirtino demokratinę parlamentinę santvarką. Pakilimo simboliu tapo lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbis - 1933 m. jie vieni pirmųjų pasaulyje iš JAV perskrido Atlantą. Lietuvos Respublikos laikais įtvirtinta pilietinė visuomenė, kultūrinės vertybės ir ūkininkavimo principai Lietuvai padėjo ištverti Sovietų okupaciją, tapo Nepriklausomybės atkūrimo idėjiniu pagrindu.

 

 

SSRS, pasinaudojusi palankiomis tarptautinėmis aplinkybėmis bei vykdydama užsienio politiką, nukreiptą prieš Lietuvos valstybingumą, 1940 m. okupavo Lietuvą.

 

 

Lietuvos nepriklausomybės siekis ir taikus antikomunistinis judėjimas sugriovė komunistinę SSRS. 1985 m. M. Gorbačiovo pradėta „perestrojka“ padarė didžiulę įtaką ir įvykiams Lietuvoje. 1988 m. vasarą Baltijos šalyse prasidėjo Atgimimas, vėliau pavadintas „dainuojančia revoliucija". 1988 m. birželio 3 d. susikūręs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis pakvietė į šimtatūkstantinius mitingus, kurie nulėmė šių dienų Lietuvos istoriją. Siekdamas parodyti Maskvai antikomunistinio judėjimo masiškumą, 1989 m. rugpjūčio 23 d., Molotovo-Ribentropo pakto 50-ųjų metinių proga, Sąjūdis kartu su Estijos ir Latvijos liaudies frontais suorganizavo grandiozinę protesto akciją Baltijos kelias. 1990 m. vasario 24 d. Sąjūdis didele persvara laimėjo rinkimus į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą. Vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu, 1990 m. kovo 11-ąją ji paskelbė atkurianti Lietuvos Nepriklausomybę. Taip trečią kartą istorijoje Lietuva pradėjo savarankiško gyvenimo epochą.

 

 

2004 m. Lietuva prisijungusi prie NATO ir įstojusi į Europos sąjungą, grįžo į Europos šalių bendriją. Tapusi ES nare, Lietuva formaliai tapo šalimi - donore ir teikia pagalbą Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, Pietų Kaukazo valstybėms, Afganistanui, Irakui, o ES formatu vykdo ir daugiašalės pagalbos įsipareigojimus.